7. Avarija

2017-03-06

2019-03-26, 03:23

Tiesą pasakius, pirma diena kai Lexie išeina iš savo rajono kiek toliau ir galima sakyti - jau užsipiso. Ketino šiandien nuvykti iki universiteto supildyti visų dokumentų, bet universitetas buvo pakankamai toli nuo pusbrolio buto, tad teko naudotis viešuoju transportu. Kadangi tiek daug pinigų neturėjo, kad važinėtis taksi, nusprendė vykti metro. Nors ir balta varna sugebėjo įlipti į reikiamą metro, tačiau kažkokiu magišku būdu pravažiavo netgi dvi stoteles. Prasikeikusi visa ir susinervinusi įsijungė navigaciją savo telefone nusprendusi kelis kvartalus nueiti pėsčiomis iki universiteto. Laikas spaudė, administracija užsidaro po pusvalandžio, todėl Lexie spartino žingsnį įsmigusi į ragelį ir nežiūrėdama kur eina. Net nepastebėjo raudono šviesoforo eidama per pėsčiųjų perėją. Kažkas iš minios jai surėkė, deja jau buvo per vėlu... Sutvarkęs dar vienus reikalus, Luis tiesiog lėkė savo bugati šia gatvę. Net nelabai į tą greiti žiūrėjo. Kaip visada šis greičio maniakas nelabai žiūrėjo kas eina per perija, o kas ne. Nu ir vairuotojas , tiesa? Kaip dar tokiam vpš teisės davė. Bet ta mergina ir proto bokštas, eina per raudona, o dar sako , kad telefonai gyvenimo neatima. Nu per tokius ir gali anapilin iškeliauti. Gerai , kad šio reakcija normali buvo, tai staigiai padavė ant stabdžių. Visa laimė, kad automobiliai šiais laikais geri ir staigiai sureaguoja stabdant. Šiaip tikėjosi, jog tos beprotės nenutrenkė, nes nu mažiausiai jam reikėjo ką užmušti, jei jo auką ir bus kas nors, tai toji su protu susipykusi Diana. Sucypė ryškiai oranžinės spalvos bugatti ratai, ir šis tuo pačiu metu garsiai nusikeikė ir nieko nelaukęs išlipo iš automobilio. Nu mažą ką. Tikėjosi, jog toji mergina gyva. Nei šaukti nei guosti. Blet pirma syk jam taip. Sąžinė gal čia prabilo jau pas jį. - Mama neišmokė, kad einant per gatvę reikia bet du sykius apsidairyti? Ar gyvent atsibodo ? - gan ramiai palyginus sukalbėjo Eskobaras. Cypiantys padangų ratai atkreipė visų aplinkinių dėmesį, o tuomet gana duslus bumbtelėjimas į mašinos kapotą. Lexie per porą metrų bloškėsi atgal, krito ant šono, gerokai nusibrozdino kairę alkūnę, susimušė tos pačios pusės užpakalio žandą ir dar sugebėjo galvą prasikirsti. Kraujo buvo, ne pernelyg daug, tačiau buvo. Merginai gerokai apsvaigo galva, vienu momentu net akyse pasidarė juoda, bet po pusės minutės šiek tiek atsigavo, susiėmė sveika ranka už galvos ir pajuto kaip ten šlapia nuo kraujo. Negana to, dar kažkoks pusprotis aiškino, kaip vaikščioti per gatvę reikia. - Vairuot išmok, asile, kas taip kurva laksto po centrą, - Lexie kaip reikalas susinervino, šveitė savo sudaužytą telefoną į tą lojantį bičą, tačiau koordinacija taip suprastėjo susitrenkus galvą, kad telefonu pataikė į vieną iš bugatti žibintų ir jį gerokai įskėlė. Susiėmė už burnos išsigandus, blemba ta mašina tikriausiai kalnus kainuoja, Lexie tikrai nesugebėtų padengti draudimo įmokų iš savo biudžeto. - Aš nesiskųsiu, jei tu nesiskųsi, - greitakalbe sumurmėjo ir palenkė galvą, mat labai svaigo ji. Ir kaip ji taip nepamatė atvažiuojančio automobilio? Nu jo jis čia bandė gražiai kalbėtis su ja, bet nu nx jinai ir kalta, kad nežiūri kur eina.. Telefonas gi svarbiau nei gyvybe. Ble ir laikai atėjo. Liktas apšauktas , pavartė akis. Bet nu prisiminė jog širdį turi, tai nutarė ištiesti pagalbos ranką , bet ne gana to, toji mėlynų plaukų mergina dar ir savo telefoną sugebėjo mesti į jo bugatti žibintą. Atsiduso net vyras. Bet nu keista, kad šis dar tvardėsi nepradėjęs rėkti ant visos gatvės. Šiaip nebuvo jis iš tu žmonių, kurie kelia balsą ant merginų , nors ir kokios jos neapdairios būtų. - Klausyk, kurvų aš čia nematau, be to degė raudoną. - pasakė čia - pochui man tas žibintas, geriau sakyk kaip tu ? - pasiteiravo draugiškai ištiesdamas jai ranką ir norėdamas padėti atsistoti. Nes nu rimtai reikėjo čia į ligoninę varyt. Išgirdusi, kad degė raudona, Lexie susiraukė. - Žalia, degė žalia, - sumurmėjo panosėje, labiau bandydama įtikinti save, negu vyrą, kuris ją partrenkė. Realiai ji apskritai neprisiminė ar iš vis šviesaforas buvo, jautėsi per daug apsvaigusi ir šiek tiek nesiorientavo aplinkoje. Tokioje kondicijoje normalus žmogus susirūpintų sveikata, o Lexie susinervino, kad tikriausiai nespės laiku pasirodyti universitete. Jai reikėjo šiandien sutartį pasirašyti, o ji va, vartosi ant asfalto gražuolė. Vyrui nusispjovus į žibintą, Lexie kiek lengviau atsikvėpė, matėsi, kad vyrukas pinigų neskaičiuoja, o jai buvo brangi kiekviena kapeika kol yra išlaikoma iš tėvų siųstų pinigų. Gavusi klausimą Lexie šiaip ne taip atsisėdo ant kelio, suskaudo kairio užpakalio skruostą, tad jį kiek kilstelėjo nuo asfalto, kad nesiliestų su jokiais paviršiais. Labiausiai svaigo galva, nubrozdintos iki mėsų alkūnės net nepastebėjo. - Truputį svaigsta galva, kokia minutė dvi ir praeis, gyvensiu, - nusiraminusi kiek Lexie atsakė ir pabandė suimti už vyro rankos savo sveikąja. Tiesa pasakius net ranką paimti ne iš pirmo karto sugebėjo, vaizdas truputį liejosi, tad čiupusi jo ranką pagaliau stipriai įsitvėrė ir šiaip ne taip pakilo ant kojų, tačiau po akimirkos susvirduliavo ir tiesiog bijodama pargriūti įsikibo vyrui į liemenį abiem rankom, kad išlaikyti lygsvarą. - Ooooi, atsiprašau, - sukrizeno Lexie, grynai sukrizeno, mat jautėsi it būtų nevėkšla girtuoklė. Na , jeigu tai merginai degė žalia tai jis tada gal geltoną matė? - jo, o aš mačiau geltoną. - sumurmėjo tyliai, sau labiau nei merginai. Jezus tos moterys sako viskas gerai, bet nei rankos sugriebti negali. Tai na tas kai su gera koordinacija, pats suėmė merginos ranką. Na jis ne medikas pasakyt negalėjo. Bet na matėsi, jog jai prastai. Čia net debilas pasakytų tai be išsilavinimo. - Aha, minutė tu minutė . Jau matau, kaip tau praeina. Bet malonu žinoti, kad gyvensi - nesusilaikęs pasakė . Žinoma palengvėjo, kad ji gyvens, tai net atsiduso. Bet vis tiek Enriquei būtų lengviau jei sutiktų važiuoti į ligoninę, tai padėjo šiai atsistoti. Prilaikė dar rankomis, kad šioji vėl nenukristu kai įsitvėrė į jį. Smagu kai žmogus po tokio įvykio dar juoktis sugebą. Norom nenorom atidžiau pažiūrėjo į ta mėlynplaukę. - Šitoje situacijoje aš turėčiau atsiprašyti. Normalu, kad svaigsta galvą gi susitrenkei - taręs kiek šyptelėjo, tas merginos juokas net jam šypseną sukėlė. - Gal geriau leisk nuvežti tave pas daktarą - rimtai čia pasakė. Keistai čia jie turėjo atrodyti taip apsikabinę. Labiausiai skaudėjo subinę, tikriausiai ji pirmoji pasiekė asfaltą, kuomet mergina bloškėsi nuo mašinos. Lexie pabandė pasukti savo galvą, kad apžiūrėti sėdynę, tačiau tą buvo sunku padaryti ne tik todėl, kad ji prisiglaudusi ir įsikibusi laikėsi vyro, bet ir šiaip siaubingai svaigo galva, koordinacija buvo žiauriai prasta. Kuomet vyras pasišaipė, Lexie atsiduso. - Smagu, nutrenkė žmogų ir dar iš jo tyčiojasi, - net ir tokioje situacijoje Cox mokėjo būti kandi, bet po minutės ji prunkštelėjo, suvokusi, kaip tai juokingai turėjo nuskambėti. - Trečia diena Los Andžele, o mane jau nutrenkia, kaip diena taip naujiena, - sumurmėjo mergina, rimtai dar dienos be nuotykių neturėjo, kažkokia nesąmonė, tokiais tempais ji greit užsilenks. Vyrui paminėjus daktarus, Lexie iškart pagalvojo apie socialinį draudimą, kurio negauna, nes dar tos sumautos sutarties nepasirašė su universitetu. Stebėtina, kad ji apskritai dar sugebėjo galvoti apie finansus. - Tai kad aš neturiu soc draudi... - prasižiojo sakyti, bet nebaigus sakinio kuomet vėl bandė atsitiesti nuvilnijo skausmas per subinę. - Šikna mane pribaigs, važiuojam, - rimtai nukirto, tiesiog nebegalėdama pakęsti nei subinės skausmo, nei to kvailo svaigimo. Kandus ir pats Escobar buvo, ne veltui klyčką įtaisė jam Erkė. Nu nes kai įsisiurbia tai neatkabinsi. Gerai iš dalies ir pats kaltas buvo, idiotas nežiūrėjo ant kiek spaudžia. Merginai dar pradėjus kažką kalbėti, jau pats tylėjo, nes nu dar susimuš čia jie. Ir taip žmonės skersai žiūrėjo kaip į kokius du idiotus. Pradėjus jai kalbėti apie draudimus, vėl atsiduso. Nu jei jau parodė, kad turi tą organą vadinamą širdimi, tai nu ir pamokės tam daktarui. Nenubednies gi nuo keliu šimtų.Jos sveikatą šiaip svarbiau buvo. Jai pagaliau nusileidus, šyptelėjo - Smagu žinot - burbtelėjo šis ir mažais žingsneliais priėjo tą jo bugatii, atidarė keleivio dureles ir padėjo jai įsėsti. O pats apėjęs dar ir jos telefoną paėmė - Manau norėsi jį atgauti - įsėdęs padavė jai jos sudaužytą telefoną. Dar syki dirstelėjo į mergina ir šį kartą jau prisilaikęs saugesnio greičio nuvažiavo į ligoninę kuria gal pasiekė per kokia 20 min.

2017-03-06

2019-03-26, 03:52

Eiti buvo pakankamai sudėtinga, kai taip skaudėjo sėdynę, visą laiką Lexie buvo susiraukus ir tvirtai sukandus dantis. Vyrui priėjus arčiau, ji apsikabino abiem rankom jo liemenį, tarsi bijodama betkurią akimirką kojoms susipynus išgriūti. Vos tik jie įėjo į priimamąjį, registratorė vangiai pakėlė galvą nuo stalo ir pamačiusi kraują tuoj sušoko veikti, akimirksniu iškvietė budintį daktarą. Ėmė klausinėti merginą, kas jai nutiko, iš kur kraujas ir panašiai. - Nuo laiptų nusikočiojau, - sumelavo ji net nemirksėdama, žinojo, kad jei būtų pasakiusi tiesą, tam susirūpinusiam vyrukui būtų iškvietę policiją. O prisiminus savo finansinius sunkumus, norėjosi taiką palaikyti tarp savo skriaudėjo, nepagalvojo, kad padavus jį į teismą būtų tikrai apvalią sumelę prisiteisus. Paklausus kas bus tas vyras, Lexie net nemirksėdama sumelavo: - Mano sužadėtinis, - piso protą lyg būtų gimus meluodama, tiesiog Lexie nenorėjo likti viena nepažįstamame mieste, ligoninėje ir tuo labiau neturėdama jokios susisiekimo priemonės. Jai reikėjo kaip nors vėliau paskambinti pusbroliui, kad pasiimtų ją iš čia, mat tikrai nežinojo jo namų adreso, o kadangi jis pats ją parvežė iš oro uosto, nelabai susigaudė kaip ten ir kur važiuoti link namų, tuo labiau nuo šios ligoninės. Daktaras išsivedė Lexie į palatą apžiūrai, pamojo ranka ir vyrui eit kartu. Apžiūra ilgai netruko, sutvarstė merginos alkūnę, diagnozavo nedidelį smegenų sutrenkimą, kadangi galva buvo praskelta, susiuvo ją vos keliais dygsniais šiek tiek išskutę nedidelį plotą plaukų. Su subine nelabai buvo galima kuo pagelbėti, liepė tepti tepaliukais ir tiesiog neprisėsti, neprigulti ant jos. Na ir pridūrė, kad valandą pasėdėtų palatoje, pastebės ją daktarai ir paleis, jei viskas bus gerai. Nors ir ėjo lėčiau už vėžlį, bet pasiekus priimamąjį net lengviau pasidarė. Gerai, kad toji seselė ar kokia ten bobą greitai sureagavo. Iškvietė daktarą kuris suskubo apžiūrėti merginą. Bet na merginos proto pisimas net sužavėjo Luisą. Aišku jam farų mažiausiai reikėjo. Tad na reiks vėliau jai padėkoti dėl to. Nuo laiptų? na dar sugalvoti taip reikia, rimtai gal tą galvą ji stipriai susitrenkė. Na bet proto pisimas kitiems žmonėms buvo ir Luis vienas iš hobiu. Tai matyt ir šis gimė meluoti, tad ir pats ten bazaro davė. - Taip ji mano sužadėtinė, tiesiog atvažiavom kaip galėdami greičiau. Darykit viską ką galit, kad mano mažoji gyventu. - skiedė čia taip nuoširdžiai, kad blet kine vaidinti galėtų nebent prasigėrusi bomžą. Dar nu pažiūrėjo tokiu grynai susirūpinusiu žvilgsnių, kad net tą seselė įtikino savo perdedu rūpesčių -Tikrai, mieloji, kiek aš tau galiu kartoti, kad nelakstytum po namus kaip akis išdegusi - taip dramatiškai susakė, kaip per tas telemundas rodo. Tai ir nuėjo paskui ją, gi nepaliks 'sužadėtinės' vienos. Palaukė kantrai kol ja baigs apžiūrėti. Girdėjo ką ir daktaras sakė, tai visą laimę, kad niekas nelūžo ir tikrai gyvens. O daktarams išėjus, rimtu žvilgsiu pažiūrėjo į ją - Rimtai ? - šovė čia tokį klausimą apie tą sužadėtinį, nors jis kai pasakys tai nei nei 3 nei 9. Kadangi negalėjo taip greitai išeiti iš palatos, o pusę kepalo sėdėti buvo nepatogu, tai Lexie užsikėlė kojas ant gulto ir sveikąja alkūne pasirėmusi į čiužinį, pasidėjo galvą ant tos pačios rankos kumščio, taip patogiai įsitaisydama ir žiūrėdama tiesiai į vaikino fizionomiją. Šiam uždavus klausimą dėl jos skubotų melų, mergina tik šyptelėjo. - O ką, norėjai čia visiems aiškintis ko aš tokia subaladota ir kas tu per vienas, kad nepažįstamą merginą lydi iki priimamojo? - užmetė retorinį klausimą Lexie, tiesiog pamaniusi, kad taip bus geriau primeluoti daktarams, negu sakyti kaip buvo. - Man reikia kai kam paskambinti, galiu pasiskolint tavo mobilųjį? Maniškis suknežintas... - pasiteiravo, visgi jai reikėjo kaip nors parsigauti namo, o nupasakoti kur gyvena nelabai sugebėtų. Vienintelė išeitis - paskambinti pusbroliui ir paprašyti, kad ją parsivežtų, nors vienas dievas žino, kur jį ten velniai nešioja. Tiesiog be žodžių kurį laiką stebėjo merginą. Na jo teisi jinai buvo. Abiems ramiau kai mentai nelips ant galvų. O ir šitiems daktarams mažiau žinot reikia. Kas ir kaip. - ne nieko, viskas gerai, mentu mums tikrai nereikia. - pritarė - be to su manim tartis eina, tai gal apseikime be teismų. - dar taip pridūrė, nes na pilną teisę jinai turėjo paduoti jį į teismą. Ir nuo kada jis čia toks geras, nesuprato, Rekia gal pagaliau sugrįžti į savo kailį. Paprašytas paskolinti telefoną ištraukė mobilųjį iš džinsų kišenės. Ir atšlijęs nuo sienos priėjo prie merginos. - Bet pirmą bent jau vardą pasakyk, ar man tave toliau vadinti mieląją ?- kilstelėjo antakį ir šyptelėjo tiesdamas jai savo graužtafoną. Priminus vyrui teismus Lexie susiraukė, kad apie tai nepagalvojo anksčiau, būtų tikrai nemažai prisiteisus pinigų, tačiau dabar kaip ir šaukštai po pietų, ji apsimelavo gydimo įstaigai, pasišalino iš įvykio vietos, todėl kaip ir nelabai gali ką padaryti. - Gerai, su sąlyga, kad atmokėsi visą šitai, - pamosavo subintuota ranka, visgi ji neturėjo pinigų padengti pakankamai didelėms ligoninės sąskaitoms, todėl būtų sąžininga, kad jie taip susitartų. Paėmusi telefoną, Lexie kilstelėjo akis į vyrą, kuris klausė vardo. - Lexie, bet gali ir mieląja. Linksmiau skamba, - sukrizeno mergina bevesdama pusbrolio numerį ir tuomet nuspaudė skambinimo mygtuką. Ekrane iššoko Geraldo vardas ir merginos snukis akimirksniu ištįso. Numetusi ragelį, kol nepasigirdo net pirmas signalas, atidavė telefoną atgal vyrui. - O vaikyti, linksma dienelė laukia, - pavartė akis Lexie ir atsiduso. Puikiai prisimena, kaip Geraldas savo draugeliui per nagus trenkė, kai šis pabandė prie Lexie prisiliest, o ką kalbėti apie partrenkimą. - Matau su Geraldu pažįstami... - išsiviepė Lexie. - Tai koks ten tavo vardas? - pasiteiravo, galvodama ką čia būtų galima padaryti, kad žmogui snukio neišmaltų netyčia. Merginai pradėjus diktuoti sąlygas, palinksėjo galvą - Neturiu kur dėti ir iš ko daugiau rinktis. Tad apmokėsiu - pasakė, šiaip ar taip jis nebuvo žiauriai blogas žmogus, jei jau taip pridirbo tai ir sumokės - kaip jau minėjau, esu kaltas ir aš - pridūrė - bet džiaugiuosi jog kad nėra ko rimto - kiek nusišypsojo vaikinas . Tai prisėdo ant priešais buvusios lovos, sukryžiavo rankas ir stebėjo mergina - Kaip pageidausi mieloji Lexie - vos susilaikė nenusijuokęs. Jos reakcija kiek nustebino, keista pasidarė kodėl nebenori skambanti giminaičiui . Bet paminėjus draugo vardą, šiam daėjo, kad čia galėtų būti jo puskė - Eina naxui....- išsireiškia čia jis - Geraldas mano geras draugas dirbu su juo - pasakė vaikinas - tik nesakyk, kad tu jo pusseserė ? - pasakė ir taip jau aišku , kad nesąmonę - Enrique Luis - prisistatė - arba tiesiog Luis kaip patogiau - pridūrė ir persibraukė delnais per veidą - blet blet , dar labiau suknistos dienos būti negalėjo - murmėjo neaiškiai sau po nosimi. Vaikinui sutikus sumokėti už ligoninės paslaugas, Lexie šyptelėjo. Aišku, dar sugyti reikėjo, bet nebuvo taip blogai. Gal tik kad sėdynę skaudėjo, neįsivaizdavo kaip reikės su ja ant klozeto sėdėti. - Super, sąskaitą iškart tau perduosiu iš registratūros, - pasakė mergina, mat negalėjo į savo telefoną įsirašyti Enrique duomenų. Tikėjosi, kad leis pasiimti iškarto sąskaitą, nes šiaip paprastai gydymo įstaigos jas atsiunčia po laiko paštu. Bet kadangi Lexie iš vis deklaruota kaime, tai kiltų keblumų, motina infarktą gautų tokį laiškelį radusi. - Mano laimei nieko rimto, - pridūrė mergina ir atsiduso, o jeigu būtų smarkiau Enrique važiavęs? Gal jos dabar nė gyvos nebūtų buvę... Kai vaikinas ją pavadino "mieląja Lexie" ji buvo ta, kuri nesulaikė juoko ir jis nuaidėjo per patalpą, skambėjo tikrai linksmai. Visgi naujiena, kad Geraldas pažinojo Enrique ir net gi labai gerai, kiek apsunkino visą situaciją. Jau numanė mergina kaip reaguotų jis jeigu sužinotų, kad Luis nuskynė jo puskę kaip kokį kėglį nuo gatvės. - Ta pati, - iš vyro žodžių suprato, kad Geraldas jam kažką jau minėjo. - Aš galėčiau sumeluoti dėl kaltininko... su sąlyga, kad padarysi keletą paslaugėlių man, - iškarto Lexie akyse sužibėjo veliukai, ot mergiščia kieta, net tik sugeba tobulai meluoti klinikos tarnautojams, bet ir pasiryžus apipisti pusbrolį dėl naudos sau. Nors tas žaidimas, kurį ji sugalvojo, kiek kėblokas... Na bėdų apmokėti sąskaitą jam ne kelis problemų. Bent jau tiek padarys , kad merginai nereiktų mokėti krūvas doleriu. O su Geraldu tai jie kaip nors, gal neužmuš jis jo už tai. Juk gavosi čia kaip ir netyčia, abu realiai kalti. - Na manau bus protingiausia, jog sąskaitą atsiustų man. Nes kaip jau supratau neturi socialinio draudimo - Tarstelėjo čia taip. Na akivaizdus faktas buvo. O tuo labiau kai parišo jog čia jo gero draugo giminaitė. Nu ble daugiau bėdų šitas lopas pasidaryt negali. Visa laimė, kad dar gyvą. Matyt Dievas rimtai egzistuoja arba jinai tikrai gimusi po laimingą žvaigždę. Kitas vietoj Escobar net į jokas kalbas nesiveltų, o šitas dar pasirodo ir širdį turi. Šiai nusijuokusi, vyras tik antakį kilstelėjo - Juokinga tau matau - rimtai pasakė , bet kiti jos žodžiai kiek sudomino vyrą. Na joa sukta mergina, dėl naudos sau ir jam čia ruošiasi trinti lazankes savo pusbratkiui. Na bet viski šis susidomėjo, tai pakilo nuo tos lovos ir priėjo arčiau Lexie , pasirėmė ranką į šalimais stovinčia spintelę ir pažiūrėjo savo rudomis akimis į mėlynų plaukų savininką - Aš klausau - tik tiek te pasakė Luis. Enrique priėjus arčiau ir pasirėmus ranka į spintelę šalimais, Lexie pakėlė savo akis į jį ir nekaltai nusišypsojo, net jei jos akyse ir žaidė velniukai. Ji iš šitos situacijos ketino pasipelnyti maksimaliai, aišku ne dėl to, kad vyras ją nutrenkė ir taip ji savotiškai keršijo, tiesiog po šiandieninės dienos vienai vaikščiojant po Los Angeles, suprato, kad ji viena čia niekaip neapsisuks, o Geraldas nebuvo jos mamytė, kad visur iš paskos sekiotų ir padėtų kiekviename žingsnyje. Mergina šiose vietovėse neturėjo draugų, todėl Enrique buvo puiki auka jos intencijoms. - Pritrinsiu pusbroliui tą pačią istoriją, kad nusikočiojau nuo laiptų, kad ir kokiam universitete, su sąlyga, kad mane rytoj ten nuveši ir aprodysi lankomiausius L. A. objektus po to. Aš ne vietinė, draugų neturiu, vienai maklinėti po tokio dydžio miestą kažkokia beprotybė. Nutrenkei mane, nes nosį buvau įkišus į navigaciją, pasiklydau, - pavartė akis mergina po paskutinių žodžių, užkniso jai šiek tiek toks didžiulis miestas, nelabai gaudėsi jame. - Tai ką, brangusis sužadėtini, susitarėm? - plačiai išsišiepė Lexie sublizgėjusi akimis. Ji tikrai nusirovusi, siūlo visiškai nepažįstamam žmogui pabūti jos gidu vienai dienai. Visgi įdomi buvo Geraldo pusseserė, išskirtinė asmenybė. Enriquei net ėmė patikti su ja bendrauti. Galbūt laikui bėgant net galėtų tapti draugais, o ką čia gali žinoti visko gi būna. Kad jau pasiryžusi meluoti pusbroliui dėl šito, tai na drąsi. O pats Luis draugą pažinojo gerai, žinojo, kad anas dar ir muštis moka, kad jam šiaip ir pzdc nuo jo gali būti.Bet jei jau zonoje išgyveno du durius, tai gal nemirs subaladotas kaip obuolys nuo draugo. Lexie sudiktavus sąlygas, nusijuokė. Na nors ir taip šitas papacitas atsipūtęs sau gyveno. Be to dabar geriau suvokė, kad jinai čia ne vietinė, o studijuoti atvyko ir gyvena pas Geraldą. -Na tikėkimės Geraldas patikės. - pavartė akis- gerai nuvešiu, sutinku su tavo iškeltomis sąlygomis. Bet gidas aš prastas - dar iškėlė rankas lyg pasiduodamas. Iš ties Escobar ne daug kur ir eidavo. Nors aišku Los Angele yra pilną visko ir pramogų, barų naktinių klubų, net atrakcionų. Tik kažin ar jinai norės į tokias vietas eiti. Na bet rytoj ir išsiaiškins ką Lexie pamatyt norės - taip sutariam mieloji sužadėtinę - dar išsišiepė kaip per dantų pastos reklamą ir mirktelėjo jai. Nu prispaudė tai prispaudė. Dingt nėra kur. Kadangi Lexie puikiai žinojo, kad Geraldas prieš merginą rankos nepakeltų, tai jautėsi pakankamai saugiai ir rami, plius, nemanė, kad jis nepatikėtų dėl nusikočiojimo nuo laiptų, siūlių galvoje vargu ar pastebės, o suvyniota ranka nekėlė tiek daug įtarimų. Užpakalio mėlyno vargu ar pamatys, tad tikrai pameluoti nebus sudėtinga. O jei ir Geraldas susipras, kad tokios žaizdos nuo tokių įvykių neatsiranda, vargu ar jis labai sureikšmins merginos melą. Pridengti Enrique bus gana paprasta, bet naudos iš to visgi reikėjo išpešti kažkokios, nebūtų Lexie. Kuomet vaikinas nusijuokė, ir mėlynplaukė plačiau nusišypsojo, po kelių sekundžių sukrizeno kartu su juo. - Aišku, kad patikės, - vyptelėjo ji, nesuko sau per daug galvos apskritai dėl to. Tik gal kiek nervinosi dėl to, kad pusbrolis ją išpyzdavos dėl nemokėjimo vaikščioti. Ir taip patiria nuolatines patyčias dėl mažo ūgio iš jo... - Na jau, tuomet teks pasitempti. Noriu pamatyti L.A. tradicines vietas ir pasilinksminti šiek tiek populiariuose spotuose. Stogas važiuoja namie sėdint, - gūžtelėjo pečiais mergina, tokie norai buvo pakankamai žmogiški ir labai daug gi nereikalvo iš Enrique. Po jo kreipinio mergina nusijuokė. - Baigiu jau priprasti prie to, - pavartė ji akis. Dabar net pas susimąstė ar jis savo pusseserę patikėtų, jei taip sumeluotų jam dėl kokio nors nutikimo. Nu gal, žiūrint ant kiek tu moki gerai meluoti savo giminei. Ir kiek esi pastabus. Bet na Lexie jo galva tikrai mokėjo meluoti. Tai bus matyt. - Nū aš nežinau, gal patikės. - gūžtelėjo pečiais, realiai px jam, dėjęs jisai ant savo to gyvenimėlio senai buvo, tai nenustebtų jog ir į snukį nuo draugo gautų. Koks čia gali būt normalus gyvenimas po zonos. Va šaibos baigsis, verslas žlugs ir tokį kur nors rajone sušaudys ir niekas neprisimins. Smagu. Keistas mąstymas pas Luis buvo, nors tu ką. Gal todėl ir prarado nemažai draugų. - Na tai rytoj laukia ilgas pasivažinėjimas po miestą, o gal tu nori virš jo dar ir paskraidyti kokių malunsparnių ? - kilstelėjo antakį vyras, kuomet mergina pasakė, kad gali prie to priprasti įdėmiau pažvelgė į ją. - ane? - tarstelėjo. Dievaži tikrai įdomi mergina. Negalėjo nepastebėti ironijos vyro žodžiuose, bet žinot ką? Jai nusispjaut. Neėmė į galvą, ką kiti galvojo, tuo labiau, kad tiesiog naudojosi palankia situacija, nesuskaustų jai širdies, net jei ir Geraldas viską išsiaiškinęs užvažiuotų Enrique į makaulę, net jei jis elgėsi pakankamai gražiai su mergina ir buvo linkęs su ja gražiuoju tartis. Tiesiog Lexie tokia buvo, nebuvo itin empatiška, nepažįstamų žmonių jausmų paprastai nesureikšmindavo ir neiškeldavo virš savųjų. - Tai jo, žinoma, gali ir malūnsparniu. Iš paukščio skrydžio dar geriau būtų, - prunkštelėjo mergina ir tuomet atsiduso. Kiek jie čia sėdi? Dar nebus valandos? Ji jau norėjo namo, ligoninės jai niekad nepatiko, šis kartas nebuvo išimtis. Nors ir buvo gana įdomus laikas su Enrique, bet jautėsi klaikiai po avarijos. - Kaži jei pati nueičiau pas tą daktarą išsiprašyt, būtų too much? - pasiteiravo, net nežinodama, ar turėtų laukti prižiūrinčio ją mediko, ar visgi imtis kažkokios iniciatyvos, užkniso ją čia jau. Luis apskritai nekentė ligoninių, tad čia galima sakyti buvo tik dėl Lexie, nes na jau taip gavosi kad jinai ir jo automobilis šiandien abu gražiai taip pasisveikino. Be to ir nenorėjo šiai būti per daug žiaurus žmogus, vien iš pagarbos savo draugui. Bet na čia jau ne Cox nosei jo ir Geraldo reikalai. Visgi tą valandą žiauriai lėtai bėgo. Jau net pats norėjo eiti to daktaro ieškoto kad nebelaikytų čia jų daugiau. - Kaip tik panorėsi. - pasakė čia taip, kai koks geraširdis dėdulė. Nuo kada čia jis toks, tai net pats neparišo. - Gal tu geriau pabūk čia ramiai, paieškosiu to daktaro, pakalusiu kiek čia tave dar laikys. Apmokėsiu sąskaitą ir bus ramu - pasakė, nes šiaip jau ir patį čia užkniso būti. - O be to, kaip jautiesi? Galva nebesvaigsta ? - ėmė ir pasiteiravo, kad jau toks beširdis nepasirodytų. Dėl straigtasparnio Lexie juokavo, nebuvo tokia susidomėjusi tais prašmatniais dalykais, jai tiesiog reikėjo bent kokios kompanijos Los Andželo pažinime, o Enrique atrodė visai tinkamas kandidatas, pakankamai sukalbamas ir visai draugiškas. Tik nežinojo ar čia jo natūra tokia, ar tiesiog iš pagarbos savo draugo giminei taip elgiasi. Iš vis, kiek tas Geraldas turi draugų? Kur pasisuksi, visus jis pažįsta... Vyrui pasisiūlius pačiam užsiimti daktaro paieškoms, Lexie neprieštaravo. Tik jai nuspaudė šoną begulint ant gulto, todėl ji pamažu atsistojo šiaip ne taip, mat kūnas buvo kiek apstingęs nuo nejudėjimo. Galva kiek susvaigo, mergina susvyravo, bet įsikibus lovos sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą. - Jau viskas gerai, nebesvaigsta galva, - sumelavo net nemirktelėjusi, pasaulis vis dar kiek sukosi, bet norėjo greičiau dingti iš ligoninės. Tikėjosi, kad Enrique tikrai žinos, kur Geraldas gyvena ir jam nereikės skambinti. Gal buvo kvaila to klausti, bet na jei jau sumeluos tebūnie, apsimes, kad patikėjo. Tai šis dar palaukė kol Lexie išsiropš iš to gulto ir ar nereikės bėgt jos sulaikyti, kad nenukristu čia jinai vėl. Po jos žodžių pažiūrėjo dar į ją. - Greitai grįšiu ir galėsim važiuoti. - pasakęs kuriam laikui dingo iš merginos akių. Gerai, kad nereikėjo ieškoti to daktaro po visą ligoninę. Tai radęs jį pripūtė arabų į akis ir nuėjęs į ligoninės kasą sumokėjo ne tokia jau ir didelę sumą parėjo atgal pats Lexie - Sveikinu su paleidimu į laisvę - kai kokiai kalinei pasakė kurį būtų atsėdėjusi už bausmę. - Tau padėti, ar pati bandysi paeiti ? - užklausė dar merginos. Nu nesunku gi jam pabūtų gyvenimo ramsčių. Lexie tik linktelėjo išlydėdama akimis Enrique iš palatos ir tuomet paėmė savo suknežintą telefoną. Pabandė jį įjungti, tačiau ekranas jokių gyvybės ženklų nerodė. Susinervinusi tik išlupo korteles iš telefono ir jį išmetė į šiukšlių dėžę palatoje. Neįsivaizdavo iš kur reikės naują ragelį įsigyti, vylėsi,kad ras pas pusbritą kokį tvano laikų nenaudojamą, per tas kelias dienas jau įprato knaisiotis po jo daiktus. Iš tiesų vyras greitai grįžo, kaip ir buvo sakęs, Lexie jau buvo pakeitusi lokaciją, stovėjo prie lango ir prasidariusi jį rūkė cigaretę, vaikinui atėjus išmetė neužgesintą biką pro langą ir jį uždarė. Galva dar labiau apsvaigo parūkius, tačiau nikotino dozės jau senokai norėjosi. - Aleliuja, - suplojo rankomis mergina ir atsišliejo nuo palangės, kojos vėl subangavo, bet vis dar laikė ant žemės. - Nenoriu sukelt įtarimų, tad... tik būk šalia jei kas, - tarstelėjo ir įkvėpusi oro giliau į plaučius stengėsi lygiau dėlioti kojas. Vaizdelis buvo kiek dirbtinas, bet pavyko eiti normaliai. Priėjusi prie Enrique, tiesiog įsikibo be žodžių jam į parankę, maždaug veskis mane vyre. Nu joa normali jinai, po tokio susitrenkimo dar ir parūkyti sugeba. Nors šiaip jisai dabar ir pats mielai užsirūkytų kaip kaminas, nes blet nejuokas čia taip vos merginos nesuvažinėti ir dar draugelio giminaitės. Dar kelias sekundės stebėjo mergina, dar kiek šyptelėjo iš jos bandymo eiti lyg žemė po kojomis nesisuktu. - Nemanau ar sukelsim, viena iš seselių net laimingos santuokos palinkėjo - prunkštelėjo, nes nu Lexies nekaltas melas, pusė ligoninės personalo spėjo apskrieti. Kur čia neįsiminsi tokios gražios porelės lyg nuo žurnalo viršelio nužengusios. Merginai įsikibus į parankę, šie du sau gražiai lyg niekur nieko dingo iš palatos ir pačios ligoninės.