 | | 2019-03-25, 20:25 | |
| Kaip bebūtų keista, Geraldas lenktynių trasą pasiekia neįsimūrijęs į jokį automobilį ir nepabučiavęs jokio gatvės stulpo. Žino, jog visą kelią erzino Lexie savo beprotišku nardymu tarp kitų mašinų ir pėsčiųjų nepraleidimu prie perėjų, bet tas vynas pradėjus vairuoti, atrodo, dar smarkiau kala į galvą ir vyras visiškai išdrąsėjęs bei akimirkai net pamiršęs, jog šalia vežasi ir pusseserę, griausmingai įvažiuoja į trasos teritoriją. Naktimis čia nieko būna, o legalios ir iš tiesų organizuojamos automobilių lenktynės pastaruoju metu yra nebepaklausios. Pralekia pro kelių nuolatinių priešininkų mašinas, pravėręs langą dar ir vidurinį pirštą į jų pusę iškelia, tada pažvelgia į mėlynplaukę Jazzlyn ir mirkteli jai akį, maždaug sakydamas ''viskas ok''. Kai jau pasiekia draugelių automobilius Gerald pristabdo ir visiškai sustoja tik atsidūręs priekyje jų. Tuoj atsisegęs diržą paragina Lexie lipti lauk, o pats suskuba išsitraukti cigarečių pakelį ir prisidegti. Pasisveikinęs su draugais mosteli ranka į Lexie pusę, iškart pristato ją kaip savo giminę, o vienam bandančiam prisiliesti prie žemaūgės merginos netgi pliaukšteli per nagus, tada pagrūmoja pirštu ir nusijuokia. - Ji mano pusseserė, gi sakau, - pakartoja tam vaikinui ir įtraukia dūmo. Tada pažiūri į šalia stovinčią Lexie. - Nori statyt pinigų už mūsų pergalę? - pasiteirauja jos, maža ką, gal turi kur užsislėpus pinigų sumelę, tik prie Geraldo apsimeta vos sudurianti galą su galu.
Girtai važiuoti su Geraldu buvo velniškai smagu. Kol baigėsi Papa Roach daina, mergina nustojo rėkti kartu su vokalistu, kadangi Geraldas vairavo pakankamai agresyviai ir smarkiai, Cox nebesugrabaliojo savo telefono pajungti dar kokią teminę dainą, tad šiek tiek pritildė muziką ir leido eiti visoms dainoms iš eilės. Grojo roką, muzika, kurią labiausiai mėgo Jazzlyn. Ši klykė, vos tik pusbrolis atlikdavo aštresnį manevrą, vieną kartą nesusilaikiusi trinktelėjo jam į petį. - NU BLET AŠ DAR GYVENT NORIU, - užbaubė ji, bet po akimirkos vėl skambėjo Lexie juokas, gryno oro gavus gerokai trinktelėjo į galvą alkoholis.
Pagaliau pusbroliui sulėtinus ir atvažiavus į nelegalių lenktynių trasą, Lexie lengviau atsikvėpė ir prilipusi prie lango varvino seilę į itin gražias mašinas. - Eina sau, čia kaip iš greiti ir įsiutę pirmos dalies, - leptelėjo mergina, pirmą kartą ji dalyvavo tokiam renginyje, tad įspūdžiai buvo neišdildomi. Geraldui paspaudus akceleratorių, saugos diržas suveikia prispausdamas merginą prie sėdynės ir ji vėl linksmai suklykia, o po pusbrolio gestų iš vis prunkšteli žvengdama. Atsigauna mergina tik visiškai sustojus mašinai, šiaip ne taip išsirioglina iš automobilio, plati šypsena puošia jos veidą, o žvitrios akutės jau dairosi į pusbrolio draugus, kurie visai nieko bičeliai atrodė. Tik pristatyta kaip pusseserė, Lexie pavartė akis, pasisveikino paprastai, bet Geraldo elgesys kaip hienos, vėl prajuokino merginą. - Man jau šonus skauda, - susiėmusi už pilvo ji prasitarė ir tuomet išsitraukusi cigarečių, kur nusipirko šiandien, ir pati užsirūkė. Dar labiau apsinešė, bet nuo to buvo tik linksmiau. - Jei turėčiau, tai tikrai pastatyčiau, bet tik ne už tave, vairuoji tragiškai, - prunkštelėjo Lexie, eilinį kartą patraukusi pusbrolį per dantį. - Tik nesakyk, kad imsi mane kartu į trasą, - tik po minutės susivokė ką turėjo omenyje Geraldas sakydamas "mūsų pergalę". Susivems, konkrečiai Lexie susivems, jei dar ir lenktynėse reikės jai dalyvauti. - Aš jau geriau startą paduočiau... kaip tos seksi mergos per filmus, - sukrizeno Cox jau nebesuprasdama, kad pjauna pievas.
Visos atsisėdusios į Geraldo mašiną ir pavažiavusios su juo bent kelis šimtus metrų klykia ir teigia dar norinčios gyventi. Taip užrėkia ir Lexie, tai tik dar labiau paskatiną Wayne išsidirbinėti, jam tas pasivažinėjimas iki trasos kaip nebloga treniruotė prieš lenktynes. Nusijuokia iš tokios gana vaikiškos pusseserės reakcijos, bet neprieštarauja jos susižavėjimui, dailios mašinos, greitis ir moterys - pagrindinės Geraldo silpnybės. Pažvelgia į tokią laimingą merginą ir lengvai kumšteli jai į šoną, bet tada prisimena, jog dar namie susirašinėjo su tuo ryžių berniuku, kurį Geraldas mano pažįstantis, todėl jis surimtėja ir nukratęs pelenus apsidairo po gana greitai pilnėjančią trasą. - O tu tikiuosi neišsipliurpei tam savo bernui kur mes važiuojam, - pasako įdėmiai pažvelgdamas į Lexie traukiančią dūmą. Pasijuokia dar iš draugo numesto kažkokio juokelio, o tada gana greitai sutraukęs cigaretę pameta ją čia pat sau po kojom bei įtrina bato padu. - Aišku, kad imsiu. Pamatysi, bus gerai. Jeigu nori, gali nustatyt sumą, kurią statysim, - pasako išsitraukdamas telefoną ir į jį pažiūrėdamas. - Varysim su mano mašina, - dar priduria kažkam parašydamas ir vėl įsikišdamas telefoną į kišenę. Jam patinka, kad Lexie nepabijojo apskritai lėkti kažkur naktį į miestą, na ir kas, kad jie pirmos kartos giminės, bet pakankamai nutolę, jog pasitikėtų vienas kitu. Bet regis, tiek Gerald, tiek ir Jazzlyn pamažu ima žvelgti vienas į kitą nuolankiau nei dieną oro uoste. Cox nežino, bet Wayne praktiškai niekada nelenktyniauja nepavartojęs. Gali būt negėręs alkoholio nė lašo, bet kokaino patraukęs ar šiaip įsimetęs kokio ekstazio tabletę nuotaikai ir energijai pagerinti tai būna.
Prisiminus Geraldui ryžių berniuką, Lexie prisiminė telefoną ir išsitraukusi jį atrašė į dar kelias žinutes paskubomis. Net nežinojo ar gerai klavišus sumaigė, mat jautėsi gerokai apkvaišusi. - Žinok, jau nebepamenu ką jam ten rašiau, bet tikrai nieko konkretaus, - leptelėjo Lexie ir tada prisiminė dar vieną pamirštą faktą. - Jis tavo kaimynas, gyvena pačiam viršutiniame aukšte, gal pažinosi, - pridūrė laukdama iš pusbrolio vertingos informacijos ir tikėdamasi, kad ryžių berniukas tikrai nėra maniakas. Sutraukusi dar kelis dūmus, mergina taip pat numeta biką į šalį ir užgesina jį sportbačio padu. - Statyk kiek negaila prapist, - prunkštelėjo Lexie net netikėdama, kad Geraldas gali laimėti, nes tikrai asiliškai vairavo nepaisydamas nei kelio ženklų, nei taisyklių, o dar ir girtas buvo... kas tikrai lėtina reakciją vairuojant. - Sukalbėsiu poterius ir galėsim važiuot, - bukai nusišypso Lexie, negalėdama savim patikėti, kad iš tiesų pasirašo važiuoti su nutrūktgalviu pusbroliu drauge. Labai tikisi, kad jis žino ką daro... - Prieš ką rungtyniausim? - dar paklausė prieš sėsdamasi į automobilį, sulaukusi atsakymo mergina įšoko vidun, vėl prisisegė saugos diržu ir pravėrusi pilnai langą, pasirėmė alkūne į briauną. - Nu atsibučiuok su draugeliais ir varom, - ragino, dabar jau pati nekantraudama pamatyti, kaip Geraldas susifeilins. Galės jam ašaras nubraukti su kožos rankove po lenktynių.
Nepatikliai pažiūri į Lexie, bet nesigilina ką ji ten parašė, įtaria, kad anas vis tiek nesuvedė visų galų. Apie tokias lenktynes naktimis žino tikrai ne kiekvienas, antraip jie jau seniai būtų supakuoti teisėsaugos tiek už nelegalumą, tiek už nenaudojamos trasos niokojimą. Tiesa, Geraldas vieną kartą yra pakliuvęs mentams į rankas, bet ne dėl dalyvavimo nelegaliose lenktynėse, o dėl nepadorių gestų svaidymosi lauke prie baro, kai apsižodžiavo su kažkokiais tipeliais ir pareigūno pasiuntimo ant dviejų raidžių. Tačiau tai gana įprasta ir niekieno nestebinanti situacija. Išgirdęs, jog jo spėjimai pasitvirtino ir tas ryžių berniukas Geraldui tikrai matytas, vyras pasikaso pakaušį, kiek pagalvoja, ką dabar apsvaigusiam ganėtinai sudėtinga daryti. - Taaas? Ai... kažkoks keistuolis, neteko bendraut. Bet matytas. Neatrodo pavojingas, man atrodo jis menininkas, - konstatuoja savo visus spėjimus ir prunkšteli. Tas kaimynas Geraldo akimis Lexie atrodo per prastas, per ramus ir keistokas, bet juk neuždraus jiems bendrauti. Sklindant visiškam nepasitikėjimui Wayne jėgomis iš pusseserės pusės, jis specialiai išsitraukia daugiau nei kelias didesnės vertės kupiūras ir padeda netoli draugelių, kur visada lažybas organizuoja jo pažįstami. Su tuo vyruku jis lenktyniaus jau nebe pirmą kartą, tiesa, pastarąjį kartą jis susimovė, o buvo ne girtas, tik lengvai apsvaigęs. Tad šį kartą Gerald deda daug vilčių pats į save. Nusivaipęs Lexie prieina prie savo automobilio ir dar mestelėjęs kažkokį komentarą savo priešininkui įsėda vidun. Iškart iš vidinės švarko kišenės išsitraukia baltus miltelius bei šiaudelį, viską iš anksto pasiruošęs jau. Neilgai trukus šniurkšteli per abi šnerves kokso ir tuoj ištiesia šiaudelį į pusseserės pusę. - Įtrauk, bus drąsiau, - pataria jai, nes jaučia, jog Jazzlyn nelabai pasitiki Geraldo vairavimu ir pranašumu, tai šiek tiek pavartojus viskas bus dzin arba bent jau kur kas smagiau.
Tikriausiai Geraldo akimis apskritai pusseserei tinkamas vaikinas tiesiog neegzistuoja. Jų santykiai rimtai panašėja į vyresnio brolio ir jaunesnės sesers, kurią vyresnėlis per daug smarkiai saugo. Bet Lexie to per daug nesureikšmino ir tik pavartė teatrališkai akis. - Na jei tau neteko bendrauti, aš tą padarysiu ir įvertinsiu. Nors per žinutes tai drąsokas toks, kažin kaip ryt į akis pažiūrės, - nusijuokė mergina prisiminus, kaip ryžių berniukas intymiai provokavo merginą. Aišku, Lexie daug nesilaužė, jau virš metų ji nesimylėjo, todėl visai norėjosi voratinklius nuo klyno nusipūsti. Vis tik, į ryžių berniuką nedėjo daug vilčių, tačiau tikėjosi bent kartą pasidulkinti, jei bus geras lovoje, galbūt taps draugai su privalumais, bet nieko daugiau. Dabar santykių tikrai merginai nereikėjo, tačiau pažintys visada praverčia.
Pamačiusi kiek pusbrolis pastatė pinigų, Lexie net žioptelėjo. - Jau geriau picą būtum nupirkęs, nei tiek pinigų vėjais paleisti... - atsiduso mergina, kuri tikrai netikėjo Geraldo pergale, bet matomai tai tik dar labiau kurstė vaikino azartą ir jis tikriausiai buvo pasiryžęs įrodyti pusseserei, kad lenktynėse jis nepamainomas. Tačiau kai Geraldas išsitraukė kažkokių baltų miltelių, pagaliau buvo pasiekta griežta riba. Lexie net nesiruošė vartoti, viena yra išgerinėti ar rūkyti, bet visai kas kita yra vartoti preparatus, kurie kelia priklausomybę. - Tu vartoji? - nepatikliai paklausė mergina, dabar jai tikrai darėsi baugu. Ne dėl to, kad apsinešęs Geraldas vairuos, bet dėl to, kad jis narkomanas. - Gal apsieisiu be viso šito, - pamakalavo ranka apie miltelius, nežinodama, kokie ten milteliai apskritai.
Išgėręs vyras visada kitaip kalba nei blaivas, tačiau abejotina, jog Lexie dažnai jį tokį matys. Blaivas jis būna tik darbe, ten tai jau šventas reikalas. Nelabai sureaguoja į tą komentarą apie ryžių berniuką, įtaria, jog jeigu jis prie meno, tai ir rašo visokias keistenybes merginoms. Nieko konkretaus ir per daug saldumo. Lexie paminėjus picą Geraldas iškelia nykštį į viršų, duodamas suprasti, jog vėliau galės ir picą išsinešimui pasiimti, pinigų tikrai tam užteks, net jeigu ir netyčia šiąnakt pralaimėtų. Keliais pirštais pasivalęs nosį vyras kilsteli antakį į pusseserės pusę, tikrai buvo įsitikinęs, jog ji apsvaigusi išdrįs ir narkotikų pavartoti, bet matyt, vis dar smarkiai dėl jos klysta. Sulaukęs to klausimo nieko neatsako, tik susikiša savo lenktynių ''užtaisą'' atgal į vidinę švarko kišenę ir keletą kartų pamirksėjęs pažvelgia į kelią. Iš šono netrukus privažiuoja ir priešininkas, su kuriuo Wayne nesutaria jau nuo pat pradžių, kai vos tik pradėjo lankytis trasoje. Abu pajuto vyrišką konkurenciją ir to užteko, kad kiekvieną kartą apsižodžiuotų ar mestų vienas kitam iššūkį. - Kaip nori. Pasiruošusi? - dar paklausia ir pasuka raktelį. Į priekį išėjus vienai iš etatinių merginų, kurios paprastai paskelbia startą, Geraldas paskutinį kartą nužiūri šalia sėdinčią Jazzlyn. Narkotikai ima veikti ir vaikino galvoje nebelieka jokių pašalinių minčių, vaizdas akimirkai tampa pernelyg ryškus, bet kai automobilis pajuda, rega vėl suprastėja, gal net kiek ima lietis, tačiau Wayne pripratęs prie tokių vairavimo sąlygų. Jam net pasidaro nesvarbu ką apie jį galvoja po tiek metų sutikta pusseserė, nors jis nuo pat pradžių ne itin stengėsi padaryti kažkokį įspūdį. Padidinęs greitį iki 130 vyras žvilgteli į šoną, priešininko mašina vis dar rieda tolygiai su jo, Geraldui atrodo, kad ji kone plevėsuoja ore, tas labai prajuokina vyrą, todėl jis garsiai ir užvertęs galvą nusijuokia, net nežiūri į kelią kokias penkias sekundes. Artėjant posūkiui Wayne krumpliai pabąla, pirštai smarkiau suspaudžia vairą, kyla didesnė įtampa, net ir pavartojęs Gerald jaučia azartą ir grėsmę, be to, būtų gėda pralaimėti Lexie akivaizdoje.
Kažkaip visą smagumą kaip su ranka nuėmė tą akimirką, kai Geraldas pavartojo narkotikų. Lexie kaip reikalas sunerimo dėl pusbrolio, nesuvokė, kas gali būti žmogui nutikę, jeigu jį "veža" apsivartojus narkotikų lenktyniauti su kažkokiais gatviniais, kurie bando pasirodyti galingomis mašinomis, kad nukabinti kuo daugiau ilgakojų gražuolių, kurioms rūpi tik tavo reputacija ir pinigų pluoštai kišenėje. Visos tos merginos, kurios čia susirinko, panašėjo į Geraldo apipasakotą buvusią: tokios, kurios įsistatė jau papus ar dar tik planuoja statytis iš lenktynininkų pinigų. Jos nei viena nebuvo vertos net sekso nakčiai, su savo dirbtiniu įdegiu ir suvaidintais orgazmais, kad tik įsiteikti. Čia viskas buvo suknistai dirbtina, net ta aistra automobiliams nebuvo tikra, tik kažkoks tosterono prisotintas jausmas būti geresniam už kitus ir taip užgožti su besiveržiančiu ego per kraštus savo kompleksus. Aišku, Lexie nepasakė visko garsiai ką galvoja, neturėjo tam teisės, tai Geraldo pasaulis, o ji tik svečias keliems mėnesiams, kol susiras darbą ir būstą kur gyventi. Bet tuo pačiu suvokė, kad pati tokio gyvenimo nė velnio nenori, todėl tikriausiai ji taip griežtai atsisakė vartoti narkotikų. Viena, yra linksmai prisigerti su pusbroliu pirmą kartą gyvenime, bet visai kita privartojus narkotikų dalyvauti gatvės lenktynėse, kas merginai tikrai nepasirodė labai smagu.
- O tu, ar pasiruošęs? - pasiteiravo Geraldo kilstelėjus antakį, kuomet jis tik dabar sumąstė užkurti variklį. O nereikėjo mašinos prieš tai gerokai pašildyti? Bet matyt vaikino protas taip gerai nefunkcionavo ne tik išgėrus, bet ir apsinešus nuo kokaino. - Žiūrėk į kelią, ne į mane, - leptelėjo Lexie, sutikus pusbrolio žvilgsnį ir įsmeigė akis į merginą, kuri netrukus davė startą. Pasigirdo padangų cypimas, kai abu automobiliai rovė iš vietos. Lexie prisiplojo prie sėdynės, rankomis įsirėmė į ją ir įsižiūrėjo į tai, kaip pusbrolis vairuoja. O vaizdelis buvo tragiškas, vargu ar vairavimas skyrėsi nuo lakstymo šiaip po gatves, nors greitis buvo išvystytas neblogas, bet Geraldas nebuvo susikaupęs, o tą parodė besiveržiantis juokas iš jo gerklės. - Prilėtink, posūkis, net užtraukus ryčiagą trenksies į sieną ant tokio greičio. Tiesiojoj pasivytum, jei nuspaustum sumautą akceleratorių, o ne kaip dabar, - burbėjo panosėje Lexie, nors ir neturi ji teisių, bet turėjo suvokimą kaip veikia automobilis ir kokia trajektorija jis juda. Tikėjosi, kad rankinis stabdis gerai veikia, nes kitaip jiems pzdc.
O ar ne tam lenktynės sukurtos? Kad pasirodyti kitiems, įrodyti savo pranašumą ir pasipuikuoti mašina ar vairavimu. O visa tai, kas supa tokią pramogą - dirbtinės pripūstom lūpom ar papais merginos, nuolat apsivartoję vairuotojai - tai tik dalis patiriamo adrenalino. Tai Geraldo gyvenimas, toks, kokį jis susikūrė prieš daugiau nei 8 metus atsikraustydamas. Bėgdamas nuo savo šeimos ir visų nesąmonių gimtajam mieste, vyras Los Andžele atrado ne tik ramybę, bet ir galimybę išlaisvinti save, nebūti valdomam kito žmogaus ir mėgautis gyvenimu. Dabar tai Lexie atrodo be galo lėkšta, bet ji čia pirmą kartą, natūrali reakcija į netradicinį naktinį gyvenimą, kurio veikiausiai Kambodžoje ar namuose ji nebuvo patyrusi. Į pusseserės užduotą klausimą nebeatsako, stengiasi susikaupti ties vairavimu ir vaizdais, matomais per veidrodėlius. Priešininkas nesitraukia nė per metrą ir, deja, per smarkiai priartėjęs brūkšteli šonu į Wayne automobilį. Garsiai nusikeikęs Geraldas prilėtina ant posūkio ir matydamas, jog jį jau aplenkė, padidina greitį ir piktai dėbteli į šalia sėdinčią ir reguliuojančią mėlynplaukę. - Ar gali neblaškyt manęs, blet?? - užrėkia jau gerokai susinervinęs, negana to, dar ir mašiną jam nubraukė, o kokaino poveikis dar kiek padidėja, atsiranda papildomos energijos ir budrumo, todėl netrukus Geraldui pavyksta prisivyti per pusę mašinos jį aplenkusį priešininką. Nepraleidžia progos atsidaręs langą vėl iškišti jam vidurinį pirštą, nenustebtų, jeigu po lenktynių dar ir muštynes sukeltų. Nuotaika pasitaiso, greitį išlaiko tokį patį, o artėjant finišui dar pasijungia muzikos grotuvą, kad išdidžiai galėtų sugrįžti pas draugus. O galbūt tokiu būdu tik apsidraudžia, kad Lexie daugiau nebenurodinėtų ką reikia daryti trasoje, kai pats Wayne čia dalyvauja jau kažin kiek metų. Jau kai mato finišo tiesiąją vyras prilėtina greitį, bet tada priešininkas pamažu susilygina su automobiliu, o Geraldas kiek praradęs budrumą ne iškart susigaudo nuspausti akceleratorių. Pasiekus finišą, vietos ''teisėjai'' nustato, jog vis tik Gerald pralaimėjo per kelis centimetrus, tas jį žiauriai sunervina, net neišjungęs variklio sustoja prie pat to avigalvio mašinos ir atsisegęs diržą išlipa šiek tiek svirduliuodamas, kokaino poveikis jau ima blėsti, tačiau promilės jo organizme, panašu, tik padidėja. Pradeda staugt ant laimėtojo, kumščiu pamosikuoja ore, bet draugai patraukia Geraldą dar nespėjusį įsivelt į muštynes ir atremia jį į automobilio šoną. - Blet blet, - nusikeikia suvokęs kiek pinigų pastatė, o juk dar užvakar taip griausmingai laimėjo.
Apšaukta ant posūkio Lexie tik kietai sučiaupė lūpas, aišku, ji taip gerai nepavairuotų, apskritai sėdėjus už vairo yra tik kelis kartus, kuomet reikėjo tėvą girtą parsivežti iš jo draugelių ir nebuvo kam tą padaryti, bet ji pakankamai neblogai gaudėsi ir suvokė, kad ne privartojusiam narkotikų reikia dalyvauti lenktynėse ir tikrai ne ištaškius pusę butelio neaiškaus gėrimo iš Kambodžos. Tai ne pusseserė jį blaškė, o jam apskritai trūko susikaupimo, kurį išderino visos psichotropinės medžiagos. Vietoj to, kad grūmotų priešininkui fakais, Geraldas galėjo tvirčiau laikyti vairą ir stabiliai vystyti greitį, bet jam matomai svarbiau buvo pasirodyti. Kaip ir muzikos įjungimas tomis paskutinėmis sekundėmis, kuomet reikėjo palaikyti didžiausią greitį, kokį tik galima. Lexie jau nieko nebesakė Geraldui, tiesiog matė, kad jie prakiš, nes priešininkas buvo kur kas labiau susitelkęs į vairavimą ir paslaptingai šypsojosi, kiek spėjo mėlynplaukė pamatyti. Tą sekundę, kai kirto finišo tiesiąją, Lexie iškart suprato, kad jie prakišo, ko ir buvo galima tikėtis. Aišku, jeigu Geraldas nebūtų padaręs tiek klaidų, būtų lengvai laimėję prieš tą išsišiepusį it Češyro katinas mulkį. Kuomet kai kulka Gerladas šovė iš automobilio, Lexie nusisegė diržą ir pasukusi raktelį išjungė automobilio variklį, kuriam reikėjo pailsėti po tokio draskymo. Išlipusi iš automobilio ji nelėkė pas pusbrolį jo raminti, mat tą darė jo draugai. Mergina tiesiog apėjusi apie mašiną pritūpė prie jos, apžiūrėdama gana ryškų nubrozdinimą, perbraukė per jį pirštais ir tik nusivylusiai papurtė galvą. - Šitas taip lengvai nenusipoliruos, tieks špakliuot ir dažyt, - įvertinusi tarė ir atsistojusi nužvelgė priešininką, kuris per plauką laimėjo ir dabar smarkiai džiaugėsi pergale. Nieko nebesakė Geraldui, galbūt rytoj pasakys kokias pagrindines klaidas darė žvelgiant iš šalies, kai jis bus visas ataušęs po karšto pralaimėjimo. - Varom, pastatysiu picos. Pavairuosiu aš, - klestelėjo galva mergina link mašinos ir net nelaukdama, kol pusbrolis sureaguos, sėdosi už vairo. Realiai su kojomis nepasiekė pedalų, tai persireguliavo sėdynę taip, kad matytų vaizdą ir užvedė variklį.
Šiaip yra Gerald pralaimėjęs tikrai ne vieną kartą, ypač pačioj pradžioj, kai dar tik pradėjo dalyvauti tokiuose dalykuose ir nebuvo apsipratęs su čia besirenkančia chebra. Tikrai yra buvę atvejų, kai vyras vairavo visiškai blaivas arba labai minimaliai išgėręs. Nepergyventų taip dėl prakišimo, jeigu ne šiek tiek suvaryta mašina. Agresyviai dabar jaučiasi, dar pasuka galvą į šiandieninį triumfuotoją ir nusivaipęs vėl atkiša jam vidurinį pirštą. Bet muštis nebepuola, vietoj to atsisuka į mašiną ir stebi ką daro pusseserė. Vos spėja prisidegti cigaretę, tuoj Lexie pradeda dėstyti visus nuostolius ir pasiūlo picos bei pavairuoti už jį. Viskam pritaria, išskyrus vairavimą, bet nėra šiuo metu pajėgus prieštarauti, kai mergina per kelias sekundes įsėda į vairuotojo pusę. Pats neskuba sėstis vidun, susinervinęs traukia dūmus be pertraukų, dar apėjęs automobilį apžiūri gana didelį įbrėžimą ir vėl susikeikia. Išmeta nuorūką visai prie pat mašinos ir tuoj sėdasi šalia mėlynplaukės.
- Mano mašiną vairuoja tik Geraldas, - įvardina save kaip kitą asmenį, bet neliepia Lexie išlipt ir apsikeist vietom, tik duoda jai žinot, jog kitą kartą, kai jis bus nepavartojęs ir neapsvaigęs, ji tikrai negaus tokios galimybės. Susigaudo, kad reikia prisisegt diržą, pažvelgia į merginą ir susiraukęs nusuka akis į priekinį stiklą. - Varom tiesiai namo, išsikviesim picą į namus. Kuo mažiau su tokia mašina mieste rodytis, - pasako dar atsisukdamas į galą, kur matosi tebestovintys žmonės, beveik su riedančia ašara stebi kaip jo pastatytus pinigus į kišenes susižeria priešininkas. - Važiuojam iš čia, - nepatenkintas pasako, jau galvodamas kuo šioje situacijoje galėtų pasipelnyti mafija.
Kol Geraldas rūkė visas susiparinęs, Lexie apžiūrinėjo mašiną, pavarų svirtį, patikrino ar pasiekia sankabą. Realiai sėdynė buvo taip nužeminta, kad plačiai kelio nelabai matė, tad teko kiek pasilenkti į priekį. Diržo nesisegė, nemėgo to daryti, priedo pati vairuodama jautėsi kur kas drąsiau, negu tą daro pusbrolis. Pripratusi prie seno tėvo benzininio tranto, Lexie atleidinėdama sankabą užgazavo ir mašina gerokai rovė iš vietos. Netrukus merginos nuostabą pakeitė džiugus juokas ir ji suvokė, kodėl Geraldas vairuoja kaip grynas chuliganas. Ta mašina tiesiog prašyte prašėsi, kad paspaustum stipriau akceleratorių. Ratai nuostabiai sukibo su asfaltu, atrodė, kad mašina plaukia, o ne rieda kelio danga. - Dieve mano, tikrai negalim pasivažinėti kiek daugiau po miestą? - sukrykštė mergina, buvo taip malonu vairuoti tokią galingą mašiną, net muzikos nejungė, norėdama pasiklausyti tyliai dirbančio variklio, kuris nuo aštresnio akceleratoriaus paspaudimo suurgzdavo. Lexie nevairavo taip agresyviai kaip pusbrolis, nors ir viršijo greitį, bet labai nežymiai, nes visgi neturėjo teisių ir nenorėjo prisidaryti nemalonumų. Mašinos per daug nedrąskė, ant posūkių normaliai prilėtindavo, nenorėdama siutinti mašinos savininko. - Pamiršau kur važiuot, primink ką, - leptelėjo, sukdama jau velniai žino kur po trečio šviesaforo, nes Los Andžele jai tik pirma diena ir ji dar nelabai gaudosi jo gatvėse. - Mano tėvas galėtų sutvarkyti tą įbrėžimą, žinai, kad jis kuičiasi namie prie mašinų, jei ne pats, tai draugelio kokio paprašytų, brangiai nekainuotų, o gal iš vis už dyką padarytų, - kalbėjo vairuodama Lexie, kaip nors bandydama pusbrolį nuraminti. |
|
