|
| | 2. Geraldo butas (1-asis apsiuostymas) |  |
| | Autorius | Pranešimas |
|---|
 | | 2019-03-25, 20:01 | |
| (baisu kas čia darosi)
Prunkšteli iš moters pasakymo apie giminę ir jos nurašymą, ji iš dalies teisi, vieninteliai žmonės, su kuriais dar kažkiek palaiko ryšį tai mama ir močiutė. Akies krašteliu pastebi kaip Lexie padidėjus greičiui įsikimba į rankeną ir stebi pro kitas mašinas nardančią transporto priemonę. - Tu teisi. Tai padariau sąmoningai, - pasako primažindamas greitį tuomet, kai jau palieka greitkelį. Jam paslapčia kelia juoką tai, jog Lexie atvyko iš tikrų tikriausio kaimo, kuriame tokiais prabangiais automobiliais tikrai nevažinėjo ir tokiais dideliais atstumais viename mieste taip pat nekeliavo. - Šiaip ar taip, nesuprantu kodėl šitiek metų mūsų šeimos šventes mini atskirai, - šiek tiek paatvirauja ir sustoja prie šviesoforo, o tada ištaikęs progą vėl pažvelgia į tokią mažą ir smulkią Lexie, lyg kokį sužeistą gyvūnėlį, įspeistą į kampą. - Ar tu manęs bijai? - staiga užduoda klausimą ranka persibraukdamas per plaukus, tačiau jau po kelių akimirkų nusuka žvilgsnį į kelią. Ji visada buvo baikštesnė, bet Geraldas niekada nesuabejojo savo vidiniu spėjimu, jog reikalui esant Lexie galėtų parodyti ir savo laukinę pusę. Nepatinka jam klausimai apie darbą, net jeigu ir turi legalų darbą, Wayne nėra labai juo patenkintas, bet šiuo metu tai protinga dingstis. - Dirbu prieplaukoj, - trumpai atsako duodamas suprasti, jog užsiima laivų eksportu ir importu. Kai jie galiausiai pasiekia dangoraižiais nusidriekusį prestižinį rajoną, Gerald išlaiko padorų miesto greitį, bet vis žvilgčioja į pusseserę, norėdamas pamatyti jos išraišką. - Atvažiavom, - pasako išjungdamas muziką ir griebęs vandens buteliuką. Ištraukęs raktelius išlipa iš automobilio ir pasirąžo, jaučiasi šiandien kaip sudubasintas. Palaukia kol Lexie susirinks savo daiktus iš mašinos ir tada ją užrakina. Liftu pakilęs su mėlynplauke iki reikiamo aukšto pasiekia buto duris bei jas atrakinęs įeina pirmas, nusiima švarką ir jį pakabina, bet batų nepasivargina nusiaut, tiesiu taikymu nupėdina link virtuvės, kur pradeda raustis po spinteles, ieškodamas ko nors nuo galvos skausmo. - Uždaryk duris, ką, - šūkteli garsiau iš virtuvės ir suradęs ko reikia įsimeta vieną tabletę į burną bei užgeria ją savo vandeniu. - Žiūrėk... rūbus gali ir į mano spintą susidėt, - tarsteli nusižiovaudamas ir apsidairydamas, beveik įsitikinęs, jog Lexie pareikš norą miegoti svetainėj ant sofos, bet ji iš kaimo, pripratus dar ne prie tokių dalykų.
Lexie šiandien konkrečiai per daug streso. Vien tie skrydžiai lėktuvais, o kur dar gerokai viršijantis greitį pusbrolis, su ne mašina, o geležiniu žvėrimi. Kilusi iš nedidelio miestelio mergina nebuvo pratusi prie greičio, tėvas turėjo trantą, kuris net prie didžiausių norų taip smarkiai netraukdavo, todėl nieko keisto, kad merginai kėlė stresą toks vairavimas ir laviravimas tarp mašinų. Net keista, kaip Geraldas galėjo išlikti toks ramus. - Net neįsivaizduoju, tikriausiai todėl, kad jei tavo ir mano tėvas susijungtų per balių, tai galėtumėm kviesti dvidešimt keturias valandas po dviejų valandų intensyvaus jų išgerinėjimo, - prunkštelėjo Lexie, nes kiek prisimindavo giminės šventes, jos niekada nesibaigdavo gerai, kažkas turėdavo susirieti, kartais ir susimušti, kol galiausiai visi girti priverstinai išsiskirsto. Pusbroliui paklausus apie baimę, Lexie papurtė galvą. - Atpratau nuo transporto per tuos metus, šiandien tiesiog too much, - paatviravo mergina, per tuos dešimt metų ji pasikeitė, suaugo ir tikrai nebuvo iš tų bailių pilkų pelyčių. Per tuos metus Kambodžoje apskritai Lexie labai pasikeitė į gerąją pusę, pamačiusi kitokio gyvenimo. Su nepažįstamais ji buvo drąsesnė, imlesnė ir kur kas mažesnė savanaudė, negu anksčiau buvo.
Pagaliau sustojus automobiliui Cox lengviau atsikvėpė, žaibo greičiu atsisegė saugos diržą ir išsirioglino iš automobilio. Jausti vėl žemę po kojomis buvo gera, apskritai jautėsi pakankamai išvargusi po tų kelionių psichologiškai. Netruko ji išsiimti savo lagaminą iš automobilio, kadangi jis buvo tikrai nedidelis, tai nebuvo sunku jį su savimi nešiotis. Lifte irgi ji nesijautė jaukiai, vis dairėsi į šalis, tikėdamasi, kad nenutiks kaip filmuose būna ir liftas neužstigs/nenukris. Saugiai pasiekus butą, Lexie įėjo vidun, iš įpročio iškarto nusispyrė batus ir dar sužemėjo keliais centimetrais. Klusniai uždarė paskui save duris, o tada riktelėjo:
- O tai kur ta tavo spinta? - paklausė, girdėdama virtuvėje sklindančius garsus, puikiai suvokė, kad ten drabužiams vietos nerasi, todėl atsitempė savo lagaminą į svetainę. Apsidairė aplinkui, butas dailus, tvarkingas labai, neseniai suremontuotas. Trūksta dekoracijų ar apskritai kokių sentimentalių niekniekių, prie kurių mergina yra pratusi. - Čia kur nors netoliese yra pardė? - pasiteiravo, mat ketino susikrovusi daiktus apsipirkti. Labai daug ką paliko Kambodžoje, nes lagamine nerado vietos, todėl ketino ir maisto, ir higienos priemonių nusipirkti.
Lexie apibūdinus epizodą iš šeimos balių Geraldo nuotaika dar labiau subjūra, tai jam primena kodėl iš gimtojo Oklando atsikraustė būtent į Los Andželą, kur gyvenimą pradėjo iš naujo. - Turėjau omeny ne savo tėvą. Apskritai mūsų giminę. Pripažink, jeigu tavo mama nežinotų kur gyvenu ir kaip gyvenu, iki šiol nebūtume susitikę, - pasako pabrėždamas, jog Lexie apsistos pas Gerald tik dėl naudos ir patogumo, jokiais čia šeimyniniais saitais net nekvepia. Nužvelgia Jazzlyn vos tik ji įeina į svetainę, paskui save tempdamasi lagaminą. - Pirmos durys po dešine, - tarsteli gurkštelėdamas vandens, bet akių nenuleisdamas nuo merginos. - Tai... kas gero Kambodžoj? - paklausia jai pavymui, netrukus nusispiria batus ir palieka juos koridoriuje, o tada kone įgriuva į sofą, į rankas paimdamas televizoriaus pultelį. Noras pašiepti pusseserę niekur nedingo, tik jis dabar kitoks, gal kandesnis ir nebe toks draugiškas, kaip anksčiau. Sulaukęs klausimo apie parduotuvę garsiai nusijuokia, pirštų galais pasitrina akių vokus, jaučia begalinį miego trūkumą ir pamažu kylantį alkio jausmą, todėl Lexie net to nežinodama priminė Geraldui, jog jis pats neturi ką namuose valgyt ir kad vakar mieste nemažai ištaškė pinigų. - Čia prestižinis rajonas. Parduotuvės ant kiekvieno kampo. Ką ten parduotuvės. Visi prekybos centrai, - kiek ironiškai pasako pasišaipydamas ir pagaliau įsijungia televizorių, suteikdamas Cox šiek tiek privatumo, kol jo miegamajame kabinsis drabužius. Pajunginėjęs kelis kanalus primažina garsą ir kiek patylėjęs vėl prabyla: - O ką tau mama sakė apie mane? - pasidomi ir pasuka galvą į žaliuzėmis aptrauktą langą, kažkodėl vis dar mano, jog priimti Lexie gyventi pas save nėra gera idėja.
Geraldo pastaba buvo teisinga, apskritai jų giminė buvo tokia, kol kam nors ko nors neprisireikia, tol vienas į kitą nesikreipia. Vaikystėje irgi tas buvo, galbūt Geraldas buvo išnaudojamas kur kas daugiau negu Lexie vien dėl to, kad buvo pacanas ir kur kas vyresnis, juk jam dažnai tekdavo ją saugoti pas Cox'us. Ir apskritai iš pusbrolio žodžių mergina suprato, kad nelabai jis ir nori, kad ji čia gyventų, matomai teta turėjo nemažai įkalbinėti vaikiną, kol jis sutiko. - Apie ką tiksliau kalbi? Mūsų mamos gi bendrauja, tik... Nepastebėjau, kad tu dažnai grįžtum namo, niekad pas mus taip ir neužsukai po to kai išvykai į LA, - kiek suraukė kaktą Lexie, mat su Geraldo mama ji bendraudavo, netgi pakankamai dažnai užsukdavo ką nors perduoti nuo mamos ar taip į talką kai reikdavo pagalbos. - Blemba, pažadu, nesimaišysiu tau po kojomis, jei labai jau užknisiu, tai pasistengsiu susirast kur apsigyvent kuo greičiau, - po kelių sekundžių pridūrė, suvokdama, kad geriau čia iš viso jos nebūtų. - Tiesiog dabar striuka labai su pinigais, - atsiduso ir tuomet nuėjo į miegamąjį ieškoti savo keliems drabužėliams vietos. Uždariusi paskui save duris, pasidėjo lagaminą ant lovos, pravėrė spintą ir nudžiugo radusi ten jau padarytos vietos. Daug jai nereikėjo, gana greitai susidėjo drabužius, persirengė paskubomis į kiek paprastesnius ir laisvesnius, nes su baltu trumpu sijonu ir balta maikute jautėsi pernelyg išsičiusčiusi kaip kimarinimui namuose ir apsilankymui vietinėje parduotuvėje. Akinius ir pasidėjo, savo plaukus išsileido iš griežto kuoduko, leisdama jiems kiek pailsėti. Galiausiai grįžo į svetainę, priėjusi prie lango praskleidė šiek tiek užuolaidas ir užsivėpsojo. - Jooo, geroj vietoj tu čia įsikūrei, - pritarė dėl prestižinio rajono mergina. Paklausus pusbroliui apie mamos plepalus, Cox išsišiepė. - Nieko blogo. Ta prasme liaupsino kiek tik galėjo. Šaunuolis, gerą darbą turi, gerai gyvena, daug uždirba, gaila, kad retai parvažiuoja ir panašiai, - pabandė pamėgdžioti tetą, bet gavosi tik parodija. - Ai jo klausei apie Kambodžą... Realiai jei nebūtų priėmę į univerą, vargu ar būčiau grįžusi. Ten žiauriai ramu, vien gamta aplinkui, žiaaauriai skanūs vaisiai, Amerikoj tokių negautum, sultingi, tiesiog tirpsta burnoje. Gal kiek sunkiau buvo bendrauti su vietiniais, šeima kurioje gyvenau tik vyras mokėjo angliškai ir tai labai primityviai. Šiaip žiauriai pasiilgau miesto, bet kai atvažiavau į LA supratau, kad negaliu būt tam šurmuly, atpratau visiškai. Nu taip grynai pem ant pem viskas, pasiilgau žmonių, bendravimo, to nerūpestingumo, visko. Bet tuo pačiu ten nepatyriau jokio streso, nu žinai, - plius minus papasakojo primityviai viską ir apžiūrėjusi pakankamai atsiveriantį peizažą, užtraukė užuolaidas. Išsitraukusi telefoną iš kišenės, parašė žinutę mamai, kad viskas ok, ji pas pusbrolį.
- Tai, kad mūsų mamos palaiko ryšį yra daugiau nei natūralu, - burbteli jau pats nelabai suprasdamas ką tokiomis kalbomis bando pasakyti, greičiausiai tiesiog griežia dantį ant prasigėrusio ir kadaise smurtavusio tėvo, kurį palikti mama ryžosi tik tada, kai Geraldas dingo. - Abu puikiai suprantam kodėl tu pas mane. Nes daugiau nėra pas ką būti, - pasako ir pažvelgia į iš miegamojo sugrįžusią Lexie. Užfiksuoja, jog ji spėjo persirengti į paprastesnius ir ne taip akį rėžiančius drabužius, o kitas merginos sakinys priverčia vyrą sušvelninti savo bendravimą ir nedrėbti visko, ką galvoja tiesiogiai, kaip yra pratęs su savo chebra. - Aš tavęs nevarau, - priduria jau nebe tokiu rimtu tonu, nusuka akis į televizoriaus ekraną ir kelias minutes apsimeta, jog labai susidomėjęs žiūri. Išgirdęs šį tą apie mamą lengvai atsidūsta, gal ir reiktų atnaujinti ryšį tarp judviejų. Klausosi kaip tauškia Lexie, nesustodama ir įsijautusi dėsto apie savo gyvenimą Kambodžoje, todėl Geraldas netrukus išspaudžia šypseną. Gal jiems tik to ir tereikia, kad sugrįžtų seni laikai ir nenutrūkstama jų draugystė? Bet ar Wayne to nori? Pasuka galvą į tą pusę, kur stovi mėlynplaukė ir nuryja seiles. Ji per daug primena sunkią vyro vaikystę ir degradavusią paauglystę, vis dar sunkoka į ją žiūrėti. - Jeigu eisi į pardę dabar, tai paimk kokios coca colos, man pagirios. Ir valgyt ką nors, - konkrečiai nepasako, bet tikisi, jog Lexie netapo viena tų dabartinių merginų, kurios tik ir galvoja apie kalorijas ir sau per dieną leidžia suvalgyt tik salotų ir jogurto šaukštą. Nelabai vyriška iš jo pusės paleisti Jazzlyn vieną apsipirkti ir su pirkiniais pėsčiomis pėdinti namo, bet juk čia viskas arti, o jis pats nesijaučia pajėgus pasijudinti nuo šitos sofos, kaip įkrito, taip turbūt ir liks dar geras porą valandų.
- Nu jau buvau pamiršusi, koks kandus tu gali būti, - nusijuokė Lexie, nors ir vaikino žodžiai buvo teisingi, bet ji bandė kaip nors sušvelninti visą šitą situaciją. - Nepaisant visko, esu dėkinga, kad priėmei gyventi, nežinau ką būčiau dariusi, ačiū, - šyptelėjo jau kur kas kukliau mergina. Nors kiek suprato, Geraldas tokiam bute gyvena vienas ir jam papildomas asmuo neturėtų labai daug diskomforto sudaryti, nebent jau labai pamėgęs jis vienatvę yra. Gavusi nurodymus ką parnešti, Lexie linktelėjo. - Ok, tik tu nenumirk kol grįšiu, - patraukė kiek per dantį mergina ir apsimovusi savo batus išėjo pro duris apsipirkti.
<...>
Lexie visgi grįžo ne taip ir greitai, gal po gerų trijų valandų. Nors parduotuvė tikrai nebuvo toli, tačiau prekybos centras pakankamai didelis ir pasiilgusi civilizacijos bei tokio pasirinkimo parduotuvių, mergina kone kiekvienoje apsilankė viską apžiūrinėdama. Pinigais pernelyg nesitaškė, mat neturėjo labai jų daug, tad pagrinde išsileido tik ant maisto ir higienos prekių. Nusipirko pakelį cigarečių, bet paskui vylėsi pasiteirauti pusbrolio, galbūt jis žinos iš kur gauti pigesnių kontrabandinių. Maisto prekių parduotuvėje dar sugebėjo susipažinti su mielu vaikinuku: nepasiekė lentynoje aukštai užkeltų ryžių pakuotės, kurią jaunuolis padėjo nukelti. Persimetė keliais žodžiais, kadangi buvo karšta diena, pakvietė ledų, kurių ir nuėjo suvalgyti apsipirkę į ledainę. Susipažino artimiau, apsikeitė kontaktais ir šis palydėjo merginą namo.
Grįžusi Lexie buvo kvailai išsišiepusi per visą veidą, vis dar galvoje sukosi mintys apie naujai užmegztą pažintį, visgi seniai ji bendravo su vaikinais, todėl buvo malonu sulaukti dėmesio. Užsisvajojusi ji įžengė į butą, nusispyrė batus ir nucimpino į virtuvę, pamiršusi pasisveikinti su pusbroliu dar kartą. Tylėdama sukrovė produktus ant spintelės, nusipirko nedaug, kad šiandien kažką pavalgyt, mat kai parduotuvė taip netoli, nematė prasmės leisti daug pinigų. Netrukus ėmėsi gaminimo, barškino per visas spinteles, kol rado visą reikiamą įrangą, tuoj užmetė ryžius virti, susmulkino mėsą ir daržoves, ką ištroškino didžiausioj keptuvėj kokią tik pavyko rasti. Galiausiai į dvi lėkštes prikrovė ryžių, ant viršaus mėsos ir daržovių mišinį, o pabaigai - užvarė padažo nusipirkto parduotuvėje. Lėkštes atsinešė į svetainę, pastatė ant kavos staliuko, nematydama prasmės keltis prie valgomojo stalo. - Turiu tau lauktuvių, - mirktelėjo Lexie ir iš miegamojo atnešė auksinio Muscle vyno tiesiai iš Kambodžos, kurį nusipirko duty free. - Pagamintas iš elnio ragų ir žolelių mišinio, privalai paragauti. Šiaip su kola maišytas žiauriai skanu, - prasitarė ir prisiminus kolą, atsinešė ją arčiau paėmusi dar dvi stiklines su ja. Tuoj papilstė gėrimo, savąją praskiedė iškarto, o Geraldui leido pačiam pasirinkti. Gurkštelėjo spoksodama į televizorių šiek tiek ir tuomet atsisėdusi ant žemės priešais staliuką su lėkšte, pradėjo kirsti. Netrukus suvibravo telefonas ir kaire ranka įjungusi jį, Lexie perskaitė žinutę, kuri privertė išsišiepti nuo ausies iki ausies. Rašė tas pats vaikinukas, kad buvo labai faina susipažinti ir tikisi dar kartą susitikti. Šiandien Cox jautėsi pakankamai pavargus, bet parašė, kad galbūt vakare dar išlįstų valandėlei. Jiedu išsiaiškino, kad gyvena praktiškai per penkias minutes vienas nuo kito, todėl susitikti nebūtų problema. Padėjusi telefoną į šoną, Lexie grįžo prie valgymo ir spoksojimo į teliką vienu metu.
Lexie išėjus vyras sugeba užmigt pritildyto televizoriaus fone, užsikėlęs kojas ant sofos. Laikas praskrieja taip greitai, jog jis vargiai susigaudo, jog Lexie jau spėjusi grįžti skambina puodais ir keptuvėmis čia pat virtuvėje, o diena staiga pamažu virsta vakaru. Geraldo gyvenimas tik ir sukasi aplink vakarą ir naktį, kadangi jo pamaina darbe dažniausiai būna vakarinė, o po jos neskuba grįžti namo, lekia kur į miestą ar į tas pačias stadionuose organizuojamas naktines lenktynes. Pasitrynęs akis ir pasirąžęs vyras atsisėda, galva nebeplyšta, vaistai suveikė, todėl jau geresnės nuotaikos pasuka galvą į mėlynplaukę pusseserę ir pusę lūpų šypteli.
- Ką ten gamini? - paklausia užuodęs mėsą, jau nepamena kada šiame bute apskritai kas nors gamino naminį maistą, žinoma, pasitaiko išimčių, kai po audringos nakties kokia mergiotė sugalvoja ryte pagaminti Geraldui pusryčius. Bet tai jam įspūdžio didelio nekelia, jos visos per daug susirūpinusios savo ilgais nagais ir plastikiniais plaukais, jog priverstų Wayne susitikti su jomis antrą kartą. Ne vieną kartą yra atstūmęs kokią prielipą, kuri net ir po gražių paaiškinimų, jog dabar vyras neieško sau žmonos ar rimtų santykių, tenka išrėžti visą tiesą į akis apie moters įkyrumą ir dirbtinumą. Lėtai pakilęs nuo sofos Gerald nužvelgia ką Lexie veikia virtuvėje, dar įtraukia to nuostabaus maisto kvapo ir supratęs, jog dar kelias minutes teks palaukti, nuslenka prie lango, kurį atsidaręs tuoj pat prisidega cigaretę. Kai Jazzlyn jau pastato dvi lėkštes ir dar butelį, kurį įvardina kaip lauktuves, Geraldo veide iškart pasirodo šypsena, todėl jis netrukus atsisėdęs paima lėkštę su šakute į rankas ir išbadėjęs pradeda valgyti. Įdėmiai nuskenuoja butelio etiketę, kilsteli abu antakius ir palinksi galva, tarytum nebyliai teigdamas, jog vynas turėtų būti geras. - Seniai reikėjo nuo šito pradėt, - tarsteli pagyvindamas jų tylią vakarienę ir trumpam lėkštę padėjęs ant stalo, paima stiklinę ir be jokio praskiedimo godžiai nugeria pusę stiklinės. Skonis nuvilnija gerkle it koks išganymas, ne kolos jam reikėjo, o gero pachmielo, todėl dėkingas pažvelgia į pusseserę ir vėl įninka į maistą. Pro ausis neprasprūsta Lexie telefono vibracija ir staiga jos veide atsiradęs džiugus susijaudinimas. Nurijęs kąsnį vėl atsigeria vyno ir užmeta akį į televizorių. - Gerbėjas? - paklausia susidomėjęs. Šiaip nelabai jam būtų įdomu, jeigu nežinotų, jog Lexie dabar gyvens pas jį ir Geraldas netikėtai tapo atsakingas už savo mažąją pusseserę. Kažkodėl Wayne nors ir dabar neturi jokios antros pusės, bet išsyk sugeba atpažinti iš kito žmogaus sklindančią simpatijos aurą, tad žino, jog veikiausiai neprašovė.
Realiai Lexie nebuvo svetimas maisto gaminimas, galėjo šilto maisto pagaminti praktiškai iš betko, ko rasdavo virtuvėje. Tačiau spėjo pastebėti, kad Geraldas nelabai apsirūpinęs, šaldytuvas pustuštis, spintelės irgi, tikriausiai nelabai apskritai valgo naminio maisto. Aišku, neketino Lexie čia jam kaskart gaminti valgyti, šiandien padarė tik dėl to, kad paprašė, o šiaip tai ji daug nevalgė, Kambodžoje atprato nuo didelių porcijų ar koloringo maisto, mat dažnai jos visos dienos racionas būdavo vien vaisiai. Dabar tik padarė kažko su mėsa, ryžiais ir daržovėmis suvokusi, kad pusbrolis vien vaisiais gyvas tikrai nebus. Priedo, importiniai vaisiai nebuvo tokie skanūs kaip Rytų Azijoje, tad jie ne itin viliojo merginą. Sunkiausia buvo susilaikyti neprisipirkus šūdmaisčio, kokių nors čipsų ar šaldytų picų, ko buvo begalo pasiilgusi, bet norėdama taupyti pinigus, kuriuos parsiuntė mama, nepirko nesąmonių.
- Net nežinau kaip šitą patiekalą įvardinti. Bus skanu ir valgoma, nebijok, - numojo ranka mergina kai dar sukosi prie puodų, kai Geraldas kantrybės nebeturėdamas pradėjo šiek tiek maišytis.
Kai jau giminaičiai susėdę valgė, praktiškai visą laiką buvo tylu, tikriausiai todėl, kad abu buvo labai išalkę ir nenorėjo aušinti burnos bereikalingomis kalbomis. Lexie mintimis vis dar skraidžiojo ties vaikinu, su kuriuo atsitiktinai susipažino parduotuvėje ir kuris pakankamai aktyviai rašė mielas žinutes. Nieko keisto, kad po kelių žinučių ir kuklios merginos šypsenos, pusbrolis pastebėjo keistą merginos elgesį. - Ai šiaip toks veikėjas, šiandien susipažinom, - numojo ranka Lexie, lyg tai būtų nesvarbu ir gurkštelėjo savo primityvaus kokteilio. - O pala, tu turi paną? - pasiteiravo mėlynplaukė, kuriai šis svarbus klausimas buvo išėjęs iš galvos. Nenorėtų kokiai psichinei kovinei pūstalūpei aiškinti, kad Geraldas jos pusbrolis ir jie kartu nemiega, būtų per daug awkward.
Jis net nesuabejoja Lexie kulinarijos gabumais, nes galima sakyti jį ir prižadino gardus karšto maisto kvapas. Net jeigu Gerald atrodo gana susitelkęs ties valgymu ir vyno degustacija, jis negali nepastebėti kaip pasikeitė pusseserės veido išraiška po be sustojimo einančių sms žinučių. Apsidžiaugia, jog jam apskritai dar kažkas valgyt skaniai padaro, nes be mamos daugiau nėra kam.
- Skanu, - pagaliau pagiria, kai jau pusę lėkštės ištuštinęs. Išgirdęs, jog dar šiandien Lexie sugebėjo susipažinti su vaikinu, Geraldas nežymiai prunkšteli, bet ne iš kandumo, o tiesiog negali nuginčyti fakto, jog Jazzlyn labai gerai atrodo. Gal net per gerai. - Priprask, dažnai taip bus. O tu žema ir figūringa.... nu žodžiu, gerai atrodai, - pasako akimirką sutrikęs, bet greitai pasitaisydamas. Dar atsigėręs alkoholio lengviau atsikvepia, akyse prašviesėja sulig kiekvienu gurkšniu, nuotaika apčiuopiamai pakyla, todėl ir vyro veide dažniau pasirodo šypsena. - Bet čia daug mafijozų, kontrabandininkų. Jeigu kur nors ne ten įsivelsi tai man atsakomybė kris, - priduria lėtai dėstydamas žodžius, kad Lexie suvoktų, jog su bet kokiu biču prasinešt nelabai gali, net jeigu tai LA ir iš pažiūros jis atrodo prabangus bei elitiškas miestas. Kodėl jis tai žino? Nes pats toks yra. Baigęs valgyti pusseserės paruoštą troškinuką padeda tuščią lėkštę ant staliuko ir atsiremia į sofos atlošą, vėl pažvelgia į televizorių, bet dabar jam įdomesnė pasidarė ant žemės sėdinti Cox. Lengvai papurto galvą po jos klausimo, nesumoja kaip subtiliai atsakyti merginai, kuri yra dar ir jo giminė, kad visos daugiau ar mažiau yra materialistės kūrvos, siekiančios nučiulpti vardan prabangos jau už pirmo klubo kampo. - Na... Turėjau čia neseniai, bet teko išsiskirti. Tai dabar neturiu, - atsako kaip įmanoma trumpiau, nors mano, jog Lexie tikrai pasidomės kodėl iširo Geraldo ir jo buvusios draugystė. Prisimena, jog šį vakarą yra susitaręs vėl važiuoti į draugų organizuojamas lenktynes, tad išsitraukęs iš kelnių kišenės telefoną kažkam parašo sms, o tada šovus minčiai pakelia akis į mėlynplaukę. - Žiūrėk, aš čia vakare varysiu pasivažinėt... galvoju gal ir tu norėtum, - pasako pats stebėdamasis savimi, tačiau Jazzlyn atrodo ne iš kelmo spirta mergina, o kad jau jiems teko dalia nuolat leisti laiką kartu, tai kodėl nepradėjus nuo šiandien. Šiaip ar taip, jam reikėtų iš naujo pažinti Lexie, nes panašu, kad atsiminimai iš vaikystės yra be galo migloti.
Kuomet pusbrolis išgirdęs, kad Lexie šiandien susipažino su kažkokiu vaikinu prunkštelėjo, mergina demonstratyviai pavartė akis. Būtų dar ir kumštelėjusi jam į petį, bet nuo žemės paprasčiausiai nepasiekė ir tingėjo stotis. Kur čia stosies, kai tiek daug skanaus šilto maisto prieš nosį. Bet kai išgirdo jo komentarą apie merginos ūgį ir figūrą... nu Lexie tiesiog nesusilaikiusi pradėjo kvatotis. - Ai čia maždaug norėjai pasakyti, kad darbinio ūgio ir pistum, jei nebūtum giminė? - žvengdama viską nuleido juokais, puikiai suprato ką pusbrolis turėjo omenyje. Lexie - patraukli mergina, todėl natūralu, kad sulaukia nemažai vaikinų dėmesio. Tiesiog tokius niuansus ji buvo pamiršusi, kadangi metus nelabai turėjo progų tokioms pažintims, su Kambodžos vietiniais gyventojais ji paprasčiausiai nesusikalbėdavo. Tačiau mokykloje Lexie buvo viena iš tų populiarių merginų, šoko mokyklos palaikymo komandoje ir prie to pačio dalyvavo medijų projektuose. Daug vaikinų norėjo su ja draugauti, bet Jazzlyn nebuvo linkusi įsipareigoti. Galbūt ir permiegojo su pora vaikinų, bet nieko rimčiau neišvystė, tiesiog nematė tame prasmės, mat nesiejo savo ateities tame nedideliame provinciniame miestelyje. Tačiau išgirdusi apie mafijozus ir kontrabandininkus, Lexie suraukė antakius, nelabai suprato apie ką pusbrolis kalba. - Ką... - kilstelėjo antakius ir įsidėjo dar maisto į burną. - Neatrodo, kad ryžių berniukas būtų mafijos magnatas. Per daug kriminalų žiūri, - pavartė akis mergina ir gurkštelėjo savo primityvaus kokteilio. Pamačiusi kaip ištuštino pusbrolis lėkštę, Lexie kilstelėjo galvą. - Nori dar? - paklausė, mat pati jautė, kad savo dalies visos neįkirs. Kai būni alkanas amžinai prisikrauni daugiau negu pajėgi suvalgyti, o Lexie skrandis buvo susitraukęs nuo mitybos vien vaisiais. - Skaudžiai išsiskyrėt? - dar paklausė apie pusbrolio merginą, norėjo žinoti kiek svarbi buvo jo buvusioji, ką žinosi, gal sumanys grįžti pas Geraldą ji.
Gavusi pasiūlymą pasivažinėti iš pusbrolio, Lexie kiek sutriko. Nu nepatiko jai važinėti greitai ir pavojingai, nepratus ji taip. Tačiau vakarą praleisti su pusbroliu ir jo draugais labai norėjo, mat skambėjo pakankamai smagiai. - Nu gal po dar dviejų stiklinių kokteiliuko visai pasirašyčiau, - sukrizenusi Lexie tuoj užsivertė stiklinę ir ištuštino iki dugno, o po kelių sekundžių pripildė ją iš naujo.
Jau po to pirmojo komentaro apie savo figūrą Gerald pradeda suvokti, jog Lexie pagauna jį iš pusės žodžio, tik įdomu, ar taip buvo ir anksčiau? To laikotarpio, kai pusseserė buvo kone geidžiamiausia mergina mokykloje ir šoko palaikymo komandoje vyras net nežino, nes tuo metu jau buvo dingęs iš namų ir su šeima ryšio nepalaikė bent kelerius metus, kol neįsitvirtino Los Andžele. Pastebi, kad Jazzlyn netiki tuo, ką pasakė Geraldas, tai natūralu, ji greičiausiai neišmano kriminalinio pasaulio ir pernelyg pasitiki žmonėmis. - Aš nežinau ką tu tokį sutikai, - pasako susijuokdamas, bet šiaip pamažu darosi ne taip ir juokinga, jeigu dar pusseserės šikną teks dangstyt nuo pavojų. Papurto galvą į klausimą ar jis nori dar valgyt, įprastom dienom jis turi žvėrišką apetitą, bet tik ne šiandien. - Eeei, įpilk ir man, - paprašo gana linksmai, neveltui sakoma, jog pavalgius laimės hormonų padaugėja, tai va ir Wayne nuotaika dabar net neprimena to prieš valandą surūgusio tipo. Pats įsipila sau vyno ir gurkštelėjęs trūkteli pečiais, ką čia Lexie atsakius apie tą paną, kad Geraldas nelabai žino kas yra skaudus išsiskyrimas, dažniausiai jam būna nei šilta, nei šalta. - Ką aš žinau. Bjauri boba, materialistė už mano pinigus įsistačiusi papus, - apibūdina vienu sakiniu ir pažvelgia į Cox. Nusišypso išgirdęs teigiamą Lexie atsakymą dėl lenktynių, tik garsiai nepasako kur jie važiuos ir kaip viskas vyks. - Tai kas ten per ryžių berniukas? - pasiteirauja po šiokios tokios tylos ir susijuokia iš tos priklijuotos pravardės, tačiau net ir toks lengvas bei smagus kažkokio vaikino įvardinimas nenuramina Geraldo.
Kuomet Geraldas pradeda globėjiškai rūpintis su kuo Lexie susipažino, mergina įdėmiai jį nužvelgė. Rodos, pamažu jų santykiai tikrai natūraliai atsigauna, nors jai buvo vos dešimt, kai jie paskutinį kartą leido laiką kartu, tačiau anuomet būdavo smagu, smagu darosi ir dabar. - Skambi kaip koks paranojikas aštuonesdešimtmetis diedas prisižiūrėjęs televizoriaus, - pavartė mergina akis. - Negi čia tam mieste ant kiekvieno kampo tyko blogas dėdė norintis nuskriausti? - nelabai tuo galėjo patikėti Lexie, ypač viešoje vietoje susipažinusi su beveik bendramžiu vaikinu. Tuo labiau iš žinučių manieros jis neatrodė pavojingas. Būtų mergina tikrai įpylusi ir pusbroliui, bet šis pirmesnis aplenkė ją, todėl tik skimbtelėjo stiklinėm smagiai ir gurkštelėjo savo gėrimo. Na apskritai to vyno vynu nelabai pavadinsi, jis labiau buvo spiritizuotas vynas, nes turėjo labai jau daug promilių, todėl visai linksmai kalė į galvą. - Pirmas pusbrolio ir puskės išgerinėjimas, kaip mieeeela, - nusijuokė Lexie ir vaikinui patvirtinus, kad daugiau nebevalgys, sutvarkė indus kol dar nespėjo pasigerti. Savajį maistą nebaigtą valgyti padėjo į šaldytuvą, o pusbrolio lėkštę išplovė, mat buvo pripratusi iškart pavalgius sutvarkyti indus. Tuomet grįžusi atsisėdo jau nebe ant žemės, o ant sofos šalia vaikino. Išgirdusi kaip apibūdino pusbrolis savo buvusią, Lexie prapliupo juoktis. Po akimirkos nurimusi pažiūrėjo į savo papus, sekundę pagalvojo, ar jai reikėtų didesnių papų, bet nusprendusi, kad ir šie bus geri tik gurkštelėjo daugiau savo gėrimo. - Ble tobulas tu bernas, įstatai svajonių papus, - žvengė Lexie vis labiau apgirsdama, jau ir keiksnotis kaip mužikė pradėjo, net nejausdama. Prakalbus apie naują Lexie simpatiją, ši prikando lūpą. - Nu kai buvau pardėj, nepasiekiau labai aukštai užkeltų ryžių pakuotės. Tai jis man nukėlė, užkalbino, suvalgėm ledų ir va dabar rašo be perstojo. Ką žinau, mielas vaikis.. bet.. neieškau aš santykių kol kas, visgi mokslai pirmoj vietoj, o nemanau, kad jis iš tų kurie pasirašo draugų su privalumais statusui, - gūžtelėjo paatviraudama Lexie. Apskritai jai atrodė, kad į santykius verta veltis tik tuomet, kai ieškai žmogaus visam gyvenimui. O tam mėlynplaukė tikrai nesijautė pasiruošusi.
Pusseserei taip griežtai įvertinus Wayne'o elgesį šis tik pakraipo galvą, maždaug su išraiška, bylojančia ''you'll see''. - Tave taip. Pravartu su savim nešiotis kokį aštresnį daiktą, niekada negali žinot, gal kas užpuls, - svaičiojasi žodžiais, nežinia ar tyčia nori išgąsdinti Lexie gyvenimu šiame mieste ar tikrai taip mano apie juos supantį pasaulį. Geraldas matęs nemažai egzekucijų, net jeigu ir visai neseniai prisijungė prie vietinės gaujos, jau spėjo susipažinti ne tik su vidaus taisyklėmis, bet ir suvokti, jog be jų grupuotės Los Andžele dar gali egzistuoti šimtai tokių, kaip jie. Nusijuokia iš tokio Lexie komentaro, bet ji teisi, niekada neturėjo progos normaliai susėsti ir išgerti, pasikalbėti apie prarastą laiką, nes dabar žiūrėdamas į mėlynplaukę mano, jog per tuos metus prarado labai daug. Nugėręs pusę savo stiklinės stebi kaip mergina tvarkingai surenka indus ir suskuba juos išplauti. Visiška Geraldo priešingybė. Kai ji pradeda taip karštligiškai juoktis Wayne ir pats nenorom į tą išsiskyrimo priežastį pažvelgia kitu kampu, iš tiesų daugiau ten nesąmonių buvo nei vien papų įsistatymas už krauju uždirbtus Geraldo pinigus. - Nu o ką aš galiu pasakyt. Aš tobulas, ji ne, - pasako ir akimirkai užstringa ties gėrimu, esančiu stiklinėje, vis tik ant pagirių geria, jau ima jausti tą spiritizuotą skonį vis labiau ir labiau. Bet kaip tik šiam vakarui toks svaigulys puikiai tiks. Garsiai nusijuokia iš to fakto, jog Lexie parduotuvėj nepasiekė ryžių, ištiesęs ranką dar ir patrina krumpliais į merginos pakaušį, visai kaip vaikystėj darydavo. Kilsteli abu antakius išgirdęs, jog Jazzlyn santykių be įsipareigojimų mėgėja, štai ir juos siejantis bendras interesas. - Čia gal... tas, kur gyvena trečiam dangoraižyje nuo gatvės? - paklausia prisiminęs kažkokį vaikėzą, kuris dažnai sukiojasi tiek toj parduotuvėj, tiek apskritai pačiam rajone.
- Neplanuoju aš naktį šlaistytis LA gatvėmis, dėl to gali būt ramus. O vidury dienos viešose vietose tikrai negali kilti pavojaus gyvybei, - kiek jau ramiau pasakė Lexie, mat matėsi, jog pusbrolis irgi kalba rimtai. - Plius nesinešioju kišenėse milijonų, tad tokia prasmė užpulti jauną, pliką, basą merginą, - gūžtelėjo pečiais ir po akimirkos vėl gukštelėjo gėrimo, nors jis ir nebuvo labai skanus, bet Lexie priprato prie jo Kambodžoje, kuomet šeimininkas vaišindavo, todėl jai visai smagiai ir lengvai gėrėsi. Kalbai sukantis apie Geraldo buvusią, buvo žiauriai linksma ir juokinga ant jos stumti. Dar kaip vaikinas išsireiškė... privertė dar kartą Lexie prapliupti juokais. - Bet tu irgi proto guzas, kam su tokia iš vis prasidėjai? - patraukė per dantį pusbrolį, negi jis buvo toks aklas ir iškarto nematė, su kuo turi reikalą? O gal jam patiko kaip ji čiulpia ir tiek tos naudos iš santykių... Visgi, tai ne Lexie reikalas, tuo labiau, kad ta pana Geraldo praeitis. - Bet kai pagalvoji, dovanas gali atsiimti išsiskyręs, bet va papų - nelabai, - prunkštelėjo Lexie, o juokeliui užtvirtinti ištuštino antrą stiklinę koktelio. Šį kartą pasimokiusi iš ankstesnės pastabos, pirma įpyla pusbroliui, o tik tuomet sau. Kuomet Geraldas pradėjo garsiai juoktis iš tos ryžių istorijos ir pati mergina negalėjo sulaikyti besiveržiančio krizenimo. - Nu baaaik žvengt, - kumštelėjo į petį jam, kuomet jis vėlė merginos pakaušį kumščiu, tai dar ir pasilenkė. - Ką žinau kur jis gyvena. Bet galiu paklaust, jei tau įdomu. Minėjo, kad tipo netoli ir tiek, - gūžtelėjo pečiais, parduotuvėje buvo per daug žmonių, kad konkrečiai Lexie kažką būtų galėjusi pasakyti. - ei, o tai kaip tu išgėręs vairuosi? Ar mus kažkas pasiims? - paklausė mėlynplaukė protui kiek prašviesėjus.
Paskutinį kartą redagavo vištienos karis, 2019-03-25, 20:18. Redaguota 2 kartus(ų) |
| | | |
| | 2019-03-25, 20:04 | |
| Prunkšteli kai Lexie pabrėžia nesišlaistysianti naktį po LA gatves, bet būtent šiandien ji tai ir darys, tik žinoma, ne viena. Pavarto akis po sekančio pussseserės komentaro. - Maža ką. Juk nenorėtum būti išprievartauta ar galiausiai sumušta, - toliau kuo ramiausiai dėsto galimus variantus, mato, jog Lexie jau ne juokais sunerimusi į kokią smalą čia įsivėlė. - Neee juokauju, mūsų rajonas ganėtinai ramus nusikaltimų prasme, - priduria susijuokdamas. - O tu manai ji vos pradėjus susitikinėti ėmė kaulyti iš manęs bapkių ant papų? - užduoda klausimą ir užfiksuoja, jog Lexie išgėrė jau antrą vyno stiklinę. Nusišypso kai pusseserė pirma jam pripildo, o tik tada sau. Beveik kaip anksčiau, kai tėvai nematydavo, Geraldas visuomet naudodavosi Jazzlyn vaikišku kvailumu, kai pats jau būdavo gerokai vyresnis. - Pirmus porą mėnesių visai smagiai praleidom. Bet kai supratau, jog pinigus ji skolinosi tikrai ne ant naujų kailinių, bet ant milžiniškų dirbtinių papų, nu čia aš ir neištvėriau, - pakomentuoja apie visą keblią situaciją ir tikrai tik dabar Wayne tai skamba pernelyg juokingai, gal todėl, kad pagaliau turi kam apie tai išsipasakoti, nes keli draugai jį net durnu išvadino už išsiskyrimą su ja. - Nee, man neįdomu, tiesiog pamaniau, kad gali būti tas studenčiokas, už namo kieme vis užkasantis po naują lavoną. Pagarsėjęs jau, - pasako apie galimai tą patį vaikiną su kuriuo Lexie ką tik susipažino. Geraldo rimta veido išraiška vyrauja dar geras dešimt sekundžių, kai jau pamato pasikeitusią Jazzlyn reakciją, vyras užvertęs galvą nusijuokia per visą butą ir atsigeria vyno. - Turėjai pamatyt savo išraišką. Reikėjo nufotkint, - pasako vis dar neapsiramindamas. - Pfff, vairuosiu pats, big deal, - atsako nusukdamas žvilgsnį į visiškai užmirštą televizorių. Tada staiga palinksta arčiau pusseserės ir sudaužia stiklinę su jos. - Welcome to LA, - ištaria vėl besišypsodamas. Jam patinka žinoti, jog galės Lexie parodyt kitokį gyvenimą, tik žinoma, visur turės jausti ribas kiek ir ko gali jai parodyti.
- O tu sakei, kad gyveni prestižiniam rajone... - po pusbrolio gąsdinimų pavartė akis Lexie, nu visiškai nesuprato, ko jis toks užsivedęs gąsdina savo jaunesniąją pusseserę. Visur visko gali nutikti, bet nebūtina dėl to taip inirtingai kalbėti apie žmogžudystes ar prievartavimus. - Tavo artimoje aplinkoje gal kažkas nutiko, kad tu toks užsivedęs? - šovė tokia mintis merginai, kurią netrukus išreiškė be didelių užuolankų. Nors galiausiai Geraldui viską nuleidus juokais, Lexie tik gūžtelėjo pečiais per daug nesigilindama. Supaisysi čia dviejų išgerinėjančių mintis. Ta pusbrolio buvusi jau tapo kone anekdotu, todėl mėlynplaukė sunkiai laikėsi nekrizenusi išgirdusi vis po naują faktą apie Geraldo ex. - Ta prasme koks turi būti mentalitetas pas panelę, jei ji apskritai iš savo vaikino skolinasi pinigus tokiems dalykams kaip nauji kailiniai ar papai... Tikriausiai ji buvo velniškai graži, kad taikeisi su tokiais dalykais, - pavartė akis Lexie, kartais ji taip nesuprasdavo vaikinų, kurie mergas rinkdavosi pagal grožį, o ne pagal protą ar elgesį. Aišku ir Lexie buvo svarbu, kad vaikinas būtų patrauklus, bet traukos ji nejausdavo durniems kaip bato aulas vaikinams, kad ir kokie išvaizdūs jie galėjo būti. Išgirdus apie studentą žudiką, mergina prunkštelėjo, skambėjo kaip iš fantastikos filmo. - Dar tokių čia egzistuoja? - kilstelėjo antakius ir po akimirkos dar vieną stiklinę damušė, daugiau nebesipylė, nes jau jautėsi pakankamai girta ir atsipalaidavusi. - Jaučiu reiktų paskutinį kartą paskambinti mamai ir pasakyt, kad ją myliu, nes mes šiandien mirsim, - sudejavo Lexie, kuomet Geraldas pasakė, kad dar ir girtas vairuos. - Vairuoji tragiškai, - burbtelėjo Lexie, prisiminus kaip jos čiut nesupykino važiuojant su pusbroliu.
- Prestižas prestižui nelygu. Gali pažinoti visus kaimynus, žinoti kokie jie ramūs ir išsilavinę, bet tai niekada neapsaugos tavęs nuo tykančių pavojų, - toliau svaidosi gąsdinimais. Tokiais žodžiais jis labiau nori apsaugoti prie didelio miesto nepratusią pusseserę, dar vakar jam mama telefonu aiškino, kad Lexie dabar jam kaip sesuo, kad jis kone visur turi ją lydėti, išskyrus kai eina į darbą ir pan. Šito Wayne, be abejonės, neketina daryti, bet dėl judviejų mamų ramybės prisižadėjo daugiau papasakoti apie LA gyvenimą ir kuo įtikinamiau priversti ją saugotis, nes panašu, jog Jazzlyn yra pakankamai drąsi ir nesidairanti į šalis. - Mano artimoje aplinkoje nieko nevyksta. Tik tolimoje, - atsako vėl su humoru, nors iš tikrųjų tai tiesą pasako, čia rajone Gerald nieko nusikalstamo nedaro, mafijos susitikimai vyksta visai kitam miesto gale, viename neturtingiausių Los Andželo užkampių. Dar išgirdęs apie savo ex vyras gūžteli pečiais, nėra jis vienas iš tų, kur antrą pusę renkasi pagal protą, jam svarbu išorė ir tinkamų manierų egzistavimas, o ko daugiau gali reikėti, kai nieko rimto neieškai. Ištuštinęs dar vieną stiklinę be jokio praskiedimo Geraldas pradeda jausti apsvaigimą, paprastai prieš pat lenktynes dėl drąsos įsimeta į gėrimą kokią tabletę, bet šįkart įsitikinęs, jog to net neprireiks. Jis jau pamiršo ką reiškia naktimis būti visiškai blaiviam ir adekvačiam.
- Gal ir nieko buvo. Gerai išauklėta, nėra visai durna. Tik prabangos mėgėja. Kaip šiuolaikinėms įprasta, no offence, - iškart priduria žiūrėdamas į pusseserę, kuri priklauso tai jaunąjai kartai. Nusijuokia iš kito Lexie klausimo, bet gana greitai suima save į rankas, negali pernelyg šaltai į tai reaguoti, kai pats yra įsivėlęs į panašius dalykus. - Lexie, gyvenime egzistuoja viskas, kas nori, jog egzistuotų, - suktai pasako, o tada pastato tuščią stiklinę ant stalo, nusprendžia, kad ir pats daugiau to gėrimėlio nebesipils. - Niekur tu neskambinsi, tik sukelsi įtarimų, - pasako griežčiau, bet tada vėl atsiranda šypsena. Merginai pasiskundus vyro vairavimu šis tik persibraukia ranka per plaukus ir surimtėja. - Nežinai nė pusės, - tarsteli duodamas suprasti, jog greitu metu Lexie sužinos kur kas daugiau apie Geraldo gyvenimo būdą.
- Ar tu baigsi mane gąsdinti? Džyzus.... pirma diena pas jį, o jau seka bauginančias pasakas prieš miegą, - jau kiek užkniso Lexie kai pusbrolis vis dar postringavo kaip nesaugu yra Los Andžele. Nu nebuvo Cox tokia naivi, kad bendrautų su nepažįstamais dėdėmis, sėstų į jų mašinas ar vaišintųsi jų saldainiais. Net su tuo vaikinu, su kuriuo susipažino, ji buvo tik viešose vietose, bendravo žinutėmis nors ir šiltai, tačiau nesuteikdama per daug bereikalingų vilčių anksčiau laiko. Juk ji jo gerai nepažinojo, net jei ir buvo pažintis labai smagi. - Gal tu įsisukęs pats į kokią gaujos veiklą? - taip įtariai nužvelgė pusbrolį, nes jo girto kalbos jau pradėjo tokį įspūdį sudarinėti.
- Nu jau tik manęs nelygink su blizgučių mėgėjomis... Matei mano lagamino dydį? Ten visas mano gyvenimas ir nepasakyčiau, kad daugiau reikia, - iškišo liežuvį Lexie, pasimaivydama. Rimtai jai nerūpėjo nei prabanga, nei turtai, galbūt todėl, kad ji matė tikro skurdaus gyvenimo ir pas ją pioritetai kiek kitokie. - Paranojike, gi juokavau... šiurpini tu mane šiandien, - pavartė akis mergina, kuomet Geraldas pagrasino niekam neskambinti. - Gal turi kokios burbulinės plevelės ar kokį nedegantį kostiumą? būtų faina likti gyvai po važinėjimųsi su tavim, - patraukė dar kartą per dantį pusbrolį ir skambiai nusijuokė. - Nu, tai varom? - paklausė atsistojusi nuo sofos, pagalvojo, kad jeigu jie važinės mašina, tai nėra reikalo persirengti. Trumpi šortukai ir maikutė buvo labai patogūs, tad Lexie tik nuvarė iki miegamojo pasiimti savo juodos kožos ir kepuraitę užsimaukštlino ant galvos, kad plaukai tiek neskraidytų į šalis. Koridoriuje apsimovė batus ir riktelėjo:
- I'm ready!
- Ar aš gąsdinu? Tik supažindinu su tikruoju gyvenimu, - toliau erzina pusseserę, bet ji, kaip ir Geraldas spėjo, greitai pagauna kampą ir net iš vyro subtilių užuominų susivokia į kur jis įsivėlęs. Į tą klausimą jis tik papurto galvą, kol kas tai neigs, vis tik dar nėra įsitikinęs, kad gali visiškai pasitikėti Lexie. - Just sayin', - priduria žaismingai, o viduje leipsta juokais, kad gali kažkam prikalbėt nesąmonių, sudaryt klaidingą įspūdį apie gyvenamą vietą. Gal Geraldui tik to ir reikėjo visą šį laiką - kambariokės, su kuria gali kalbėtis apie paradoksalius ir nelabai dalykus? Nors vienišas jis irgi nesijautė iki šiol, bet staiga vyras pradeda džiaugtis Jazzlyn apsigyvenimu bute. - Aš ir nelyginu. Jau kai mama pasakė kokia tavo plaukų spalva, iškart supratau, kad nesi tokia, kaip visos, - pakomentuoja dar nužvelgdamas šalia sėdinčią merginą ir išjungęs televizorių pamažu pakyla nuo sofos, kai mėlynplaukė taip greitai pasiekia koridorių. - Jeigu tai kainuotų kurio nors iš mūsų gyvybę, būtų dar įdomiau, - pasako vėl specialiai keldamas paniką Lexie, o tada susikiša telefoną į galinę kelnių kišenę, įsispiria į batus bei ant trumpų rankovių marškinėlių užsimeta kožą. - Kabrioletu nesivažinėsim žinok, kepurė nėra reikalinga, - pakomentuoja Cox stiliaus detalę ir išsišiepęs atidaro duris, šįkart pirmą išleidžia pusseserę, o tik tada išeina pats ir užrakina duris. Kad jie dar iki galo neprasimušę vienas kito kompanijoje parodo liftas, kuriame jie beveik nesikalba, iki pat mašinų aikštelės Gerald eina tylėdamas, o galbūt tiesiog bando išlaikyti padorią pusiausvyrą, nes įkvėpus grynesnio oro smegenys visai atsipalaidavo. - Sorry, bet tas tavo kambodžiškas antpilėlis keistai veikia, - tarsteli prieidamas savo juodą automobilį ir jį atrakindamas. Pažvelgia į Lexie, ji atrodo kur kas blaivesnė už vyrą, bet žinoma, juk ji vakar negėrė, kaip Wayne.
Išgirdusi, kad teta minėjo pusbroliui apie nevisai seną Lexie sprendimą persidažyti plaukus mėlynai, mergina tik sudejavo. - Tai žinoma, ką daugiau aptarinėti, jei ne keistą norą nusidažyti plaukus mėlynai, - atsiduso Lexie, kito iš savo senamadiškos tetos ir nebuvo galima tikėtis. Net ir jos mama nesuprato, kodėl dukra plaukus taip nusidažė, jai buvo lengvas šokas pamačius mėlynplaukės dukros nuotraukas feisbuko paskyroje.
Lexie net nežinojo, kodėl apskritai pasirašė važinėtis po miestą su girtu Geraldu, dar juk pats pripažino, kad yra girtutėlis. Tikriausiai todėl, kad jeigu jau jis užsimuš, tegu dalyvauja kartu su juo, kad nereiktų tetai teisintis, kodėl jos sūnų išleido girtą važinėtis Los Andželo gatvėmis. - Tu įsitikinęs, kad pavairuosi? - paklausė mergina kuomet vaikinas paminėjo Kambodžos lauktuves. Pati irgi jautėsi pakankamai apgirtusi, kitu atveju jos net prievarta nebūtum įtempęs į automobilį. - Ir tas antpilėlis gerulis, čia Amerikoj tokio negausi, - iškišo liežuvį mergina pasimaivydama ir sulaukusi, kol pusbrolis atrakino automobilį, įšoko vidun. Šį kartą normaliai prisisegė diržu, velniai temato kaip atrodys durnai dabar Cox papai perjuosti diržu. Kol ten Geraldas krapštėsi, mergina prijungė prie muzikinio grotuvo savo telefoną ir tuoj užleido dainą "Papa Roach - Hollywood Whore". - Šią dainą skiriu Geraldo buvusiai, kuriai reikėjo papų, - pasakė kaip per kokį sveikinimų koncertą ir tuomet užbliovė kartu su Papa Roach vokalistu:
- Hollywood whore, Passed out on the floor I'm sorry but the party's over. Cocaine nose and trendy clothes, Gotta send her to rehab She found out she's got no soul, But it really doesn't bother her!
Nusijuokia pernelyg garsiai iš merginos komentaro apie plaukus, dar įdėmiai nužvelgia juos ir pakraipo galvą. - Tu bent jau neįsidėjus papų. Tikiuosi, - pasako tebesijuokdamas ir parimęs į mašinos pradarytas dureles. Specialiai pasimaivo kai Lexie užduoda klausimą apie vairavimą. - Ne pirmas kartas, - atvirai pasako, kažkaip jaučia, jog Jazzlyn nebus tokia pusseserė, kuri viską, kas blogiausio apie Geraldą pasakos jo mamai. Plius, jie jau abu suaugę, nėra reikalo. Įsėdęs į automobilį prisisega diržą, pažvelgia į dainuojančią mėlynplaukę ir besišypsodamas pajuda, kiek tai leidžia suvaržyta pozicija ir užkuria variklį. - Žinok, per daug tu čia jai skyrei, - pakomentuoja purtydamas galvą ir pasitaisęs veidrodėlį pažvelgia į mašinos galą. - Nu ką, judam, - tarsteli pradėdamas važiuoti iš aikštelės, orientacija, žinoma, kiek išsibalansavusi, bet sugeba neįvairuoti į šalia stovintį kaimyno automobilį ir visai neblogai išsuka iš kiemo. Pakili Lexie nuotaika ir Geraldą nuteikia žymiai geriau nei kad anksčiau į lenktynes važiuodavo vienas, nu nebent išskirtiniais atvejais atsidurdavo šalia kokia adrenalino išsiilgusi pana, bet jos... vienam kartui. Taip linksmai bedainuodami ir palieka savo rajoną ir pasitinka naktinio Los Andželo gyvenimą. |
| | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
| |
| |
| |
